TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Konservatoriai prieš krikdemus – intriga tęsiasi

2015 04 20 13:00

Įvyko pirmas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimų turas. Bendra išvada - konservatizmas liko konservatyvus, krikdemams teks pakrikdemėti, kad ir kuris kandidatas pralaimėtų, partija vis vien laimės – antras turas pratęs intrigą ir leis dar kartą atsidurti pagrindinių žinių antraštėse. Jis drauge primins, kad vidinės demokratijos prasme TS-LKD lenkia visas partijas.

1. Ne taip seniai Irena Degutienė kad ir nedideliu skirtumu pralaimėjo Andriui Kubiliui, o šiame rinkimų ture, irgi nedideliu - Gabrieliui Landsbergiui. Tai ne jos charizmos problema. Net I. Degutienei laimėjus, tektų pripažinti, kad krikščionys demokratai jungtinėje partijoje de facto lieka jaunesniojo brolio vietoje, o jaunesnysis brolis garbę ir galią gali gauti nebent biblinėje istorijoje. Jei krikščionys demokratai norės išlikti jungtinėje partijoje (mano nuomone, tai reiškia apskritai išlikti), jiems teks atsakyti į keletą strateginių klausimų, pirmiausia dėl savo esminio tapatumo (orientuotis į Europos krikdemus, ar likti kuo abstrakčiau formuluojamų vertybių „gynėjais“), antra – dėl noro daryti poveikį partijos programinėms nuostatoms (o ne tenkintis vertybine savigyra ir atsainia konservatoriškojo sparno kritika kaip iki šiol), trečia – dėl įvaizdžio (atvirai kalbant, krikdemai be I. Degutienės neturi nė vieno už partijos ribų mėgstamo lyderio, o daug žmonių nuoširdžiai mano, kad jų narys yra ir Petras Gražulis).

2. G. Landsbergis, „negalutinių rezultatų“ pretekstu, išmintingai susilaikė nuo komentarų ir džiūgavimo, kitaip negu jaunesnieji jo rėmėjai socialiniuose tinkluose. Tai atrodo kaip priminimas varžovams, kad laimėjimo rinkimuose jis nelaikys asmeniniu triumfu, o ne už jį balsavusi kiek mažesnė partijos pusė nebus marginalizuojama ar demonizuojama. Artėjantys seimo rinkimai sėkmingi bus tik tiek, kiek pavyks sutelkti visą elektoratą, nepriklausomai nuo pozicijų niuansų.

3. Antra vertus, krikdemiškoji pusė, jei pralaimėtų, irgi veikiausiai susilaikys viešai nesiraudama plaukų ir negrieždama dantimis. Taip prognozuoti leidžia net per ankstyvas ir itin korektiškas I. Degutienės pasveikinimas - tai akivaizdus ženklas ne tiek G. Landsbergiui, kiek saviškiams. Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad G. Landsbergis bus „liberalesnis“ (ką tai bereikštų) ar mažiau „vertybiškas“ už Andrių Kubilių, tad didesnių pokyčių TS-LKD laikysenoje vargu ar bus. G. Landsbergis, nebūdamas Seimo narys, galėtų manevruoti tarp radikaliosios (pirmiausia krikščionių demokratų bei jį paradoksaliai palaikiusių tautininkų ir tremtinių) ir konservatyviosios, labiau valstybiškai pragmatinės pozicijos.

4. G. Landsbergis turi puikų ir dinamišką jaunų rėmėjų būrį, bet neturi solidžios komandos, žinomos už partijos ribų, tad pergalės atveju formuojant vadovybę jam teks išlaikyti visa tai, ką galima išlaikyti, taip pat pasidairyti žmonių ne tik partijos centre, bet ir periferijoje. Stebėtojus tokia „stagnacija“ gal ir nuvils, tačiau aišku, kad kito konservatyvaus kelio nėra. I. Degutienei savo ruožtu prisieitų remtis tradiciniu partijos branduoliu, kuriam priklausys ir A. Kubilius, ir Jurgis Razma, ir Mantas Adomėnas. Be abejo, krikdemų lyderiai norėtų didesnio vaidmens priimant sprendimus, tačiau I. Degutienės galimybės bus menkokos jau vien dėl minėtos populiarių žmonių stokos.

5. G. Landsbergis, tapęs pirmininku, turėtų šansą neleisti pabloginti TS-LKD įvaizdžio, blokuodamas ekstremalias ir utopines iniciatyvas, kuriomis Seimo frakcija išgarsėjo ankstesnėse ir šioje kadencijose (neadekvataus „kalbos gynimo“ nuo „w“ ir „x“, įstatyminio „istorinės atminties“ kontrolės atidavimo valdančiajai daugumai, radikalaus abortų uždraudimo, nesiūlant tikros prevencijos programos, naujų alkoholio pradavimų ribojimų ir t. t.). Nuo G. Landsbergio nemenka dalimi priklausytų ir tai, ar keisis partijos retorika įvairių mažumų ir socialiai jautrių grupių atžvilgiu. Jo retorikos pokytis jau šiek tiek padėjo krikščionims demokratams išgryninti savo vertybes. I. Degutienė rinkimų kampanijoje pagaliau ėmė vengti „talibaniškos“ kalbėsenos ir „vertybinį“ aspektą pristatė ne vien kaip kovą su „gėjų partneryste“. Porinkiminė situacija būtų gera proga krikdemams pamąstyti apie naujas perspektyvas ir įvairesnio jaunimo pritraukimą. Artėjantis balsavimas Seime dėl partnerystės įstatymo (ne tiek iš tikro svarbaus, kiek simptomiško) veikiausiai parodys, kad minkšta pozicijos ir retorikos kaita nepriklausys nuo pirmininko rinkimų – kad ir kas laimėtų, partijos įvaizdžiui būtų naudinga, kad keli įtakingesni frakcijos nariai neateitų balsuoti ir pora narių įstatymą net palaikytų.

6. Šie rinkimai buvo poliarizuoti net labiau negu buvusi A. Kubiliaus – Vytauto Landsbergio dvikova, todėl kiti net partijoje plačiai žinomi kandidatai, tokie kaip J. Razma ar M. Adomėnas, gavo nedaug balsų. Buvo balsuojama ne už asmenybes, o už numanomą partijos pakraipą – jei už G. Landsbergį kai kurie partijos nariai balsavo dėl pavardės ar jauno veido, tai I. Degutienę neabejotinai rinkosi tie, kuriems pabodo A. Kubiliaus politinis pragmatizmas, kurie nori socialiai jautresnės, labiau krikščioniškai orientuotos (visai nebūtinai „draudikiškos“) partijos. Tad J. Razmos ar M. Adomėno formalūs galutinių varžovų palaikymai nieko neduotų nė vienai pusei – TS-LKD rinkėjai, balsavę už nepagrindinius kandidatus, antrame ture balsuos pagal savo vertybes. Labai tikėtina, kad dalis rinkėjų M. Adomėną palaikė dėl panašių priežasčių, dėl kurių balsuota už G. Landsbergį – jaunesnis, mažiau susijęs su dabartine partijai vadovaujančia grupe, tik labiau patikimas krikščioniškos orientacijos atžvilgiu. Antra vertus, kai kurie J. Razmos šalininkai be abejo vertino jo santūrumą ir partijos vienybės akcentą, nesvetimą I. Degutienei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"