TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Konservatoriai tautininkams pasitraukus

2011 06 27 0:00

Užpraėjusį sekmadienį per savo konferenciją tautininkai nusprendė trauktis iš valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir pranešė, kad ketina atkurti atskirą partiją. Nutarimas nebuvo vienbalsis. 55 delegatai balsavo už pasitraukimą iš TS-LKD, 17 - prieš, keturi susilaikė. Balsavimą pralaimėję tolesnio bendradarbiavimo šalininkai demonstratyviai paliko konferenciją.

Gintaro Songailos ir jo šalininkų pasitraukimas yra naudingas TS-LKD. Nutarimas leisti tautininkams prisidėti prie konservatorių buvo didelė Andriaus Kubiliaus klaida. Bet mintis, kuria grįstas nutarimas, buvo teisinga - būtent, kad reikia stengtis į partiją įtraukti tautiškai, patriotiškai nusiteikusius piliečius ir kurti patrauklią alternatyvą šovinizmui bei dešiniųjų radikalams.

Trečiadienį Mokslų akademijos rūmuose vyko mokslinė konferencija, skirta 1941 metų birželio sukilimo 70-mečiui paminėti. Korespondentai skambino premjero tarnybai ir teiravosi, ar jis ketina dalyvauti renginyje, kuriame bus Ričardas Čekutis ir panašiai mąstančių asmenų. Pats premjeras į konferenciją neatvyko, bet pasiuntė vieną savo patarėjų perskaityti sveikinimo žodį. Teisingai padaryta. Būtų tiesiog koktu, jei radikalams būtų leidžiama įgyti patriotinių renginių monopolį, kai kiti atsisako dalyvauti vien dėl to, kad ateis keli nacionalistai ar šovinistai. Tai suteiktų radikalams savotišką uzurpavimo teisę - kur mes, ten nebus valdžios, tad galima jai primesti savo darbotvarkę. Pravartu prisiminti, kad dėl valdžios nerangumo ir vaizduotės stokos Kovo 11-osios šventes netiesiogiai perėmė radikalai su savo eitynėmis.

A.Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė ragino santūresnius tautininkus likti partijoje. Toks nutarimas derinasi su TS-LKD tradicijomis. Konservatoriai laiko save patriotizmo tvirtove, partija, kuriai itin rūpi tautos ir valstybės klestėjimas. Bet pastarąjį penkmetį jie mažiau dėmesio skyrė tautiniams reikalams. Dėl puikiai suprantamų priežasčių Vyriausybė suteikė pirmenybę ūkio krizės valdymui ir biudžeto deficito mažinimui, ypatingesnio dėmesio sulaukė užsienio politika, energetika, kitos išorės grėsmės. Pats A.Kubilius parengė Rusijos sulaikymo strategiją. Vidaus grėsmės, tokios kaip didėjanti apatija ir abejingumas šalies bei tautos likimui, pateko į antrą planą.

Maža tauta, ypač globalizacijos sąlygomis, privalo kaip nors įdiegti jaunimui meilę tautai, pasididžiavimą ja, sukelti norą susieti savo likimą su ja. Kai galima laisvai gyventi bet kur Europos Sąjungoje (ES), turi būti priežasčių likti Lietuvoje. Sovietmečiu tautinio auklėjimo išvis nebuvo. Pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo daug kas nuveikta. Bet susidaro įspūdis, kad procesas išsikvėpė, dabar dirbama formaliai ir be didesnio entuziazmo. Tad atsiranda terpė, kurią radikalai mėgina išnaudoti prisistatydami kaip tautos gynėjai, vieninteliai, kurie esą drįsta svarstyti opius tautos klausimus.

Lietuvoje dėl įvairių priežasčių tautiškumas dažnai tapatinamas su nacionalizmu, todėl ir smerkiamas. Tai nesusipratimas. Filosofai seniai pabrėžė skirtumą tarp tautiškumo ir nacionalizmo. Nacionalizmas yra smerktinas, nes jis savąją tautą iškelia virš doros ir teisės, dažnai vykdo agresyvią užsienio politiką ir engia savo tautines mažumas. Tautiškumas vienodai vertina visas tautas ir leidžia jų nariams skirti sąlyginę pirmenybę savo tautai, nepažeidžiant visuotinės dorovės normų. Tautiškumas, įpareigojęs lygiai gerbti visas tautas, rūpinasi, kad sava tauta įsilietų į žmoniją kaip nepakeičiamas jos narys. Nereikia gėdytis tokio tautiškumo, nes jis puošia tautą.

Jau kurį laiką reiškiamas susirūpinimas dėl radikalios dešinės įtakos didėjimo Europoje. Net pakantumu pasižyminčiose šalyse, tokiose kaip Olandija, Danija, Švedija, o ką jau kalbėti apie Prancūziją, stiprėja dešinieji. Suomijoje vadinamoji Tikrųjų suomių partija (Perussuomalaiset) pavasarį per parlamento rinkimus laimėjo net 19,1 proc. balsų ir tapo trečia stipriausia partija parlamente. Visos šios partijos yra griežtai nusiteikusios prieš imigrantus, ypač prieš musulmonus ir juodaodžius, bei ES, nes jų valstybės daugiau įmoka į bendrą biudžetą, negu gauna iš jo. Lietuvos padėtis skiriasi. Imigrantų beveik nėra. Kasmet į Lietuvą atvyksta apie 1300 nelegalių migrantų, bet dauguma jų siekia patekti į turtingesnius kraštus. ES dosniai dotuoja Lietuvą ir dar ilgai tai darys.

Lietuvos dešinieji radikalai neturi didesnės visuomenės paramos. Per 2004 metų Seimo rinkimus G.Songailos tautininkus palaikė tik 2482 rinkėjai. Partijai "Jaunoji Lietuva" sekėsi neką geriau. 2008-aisiais už ją balsavo 1,75 proc. rinkėjų, nors tai gali būti ilgalaikio partijos vadovo Stanislovo Buškevičiaus nuopelnas. Pastaraisiais metais veiklą suaktyvino Lietuvių tautinis centras ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga. Manytina, kad abi organizacijos arba kels savo kandidatus, arba mėgins sutelkti panašiai mąstančiuosius į vieningesnį sambūrį.

Nuogąstavimai dėl didėjančio radikalizmo yra gerokai perdėti. Tačiau tai nereiškia, kad per kitus rinkimus kokia nors nauja "tautinė" partija negalėtų sulaukti palaikymo. Kol kas naujai įkurtos ir per pirmuosius rinkimus gyventojų malonę pelniusios partijos buvo arba kairiosios, kaip Naujoji sąjunga ar Darbo partija, arba apolitinės, kaip Tautos prisikėlimo partija. 2012 metais valdžią keikiantys rinkėjai gali pamaloninti dešiniųjų radikalų naujadarą, nes jie balsuoja ne tiek už kurią nors partiją, kiek prieš visą politinį isteblišmentą.

Konservatoriai, atsikratę G.Songailos, turėtų rimtai pagalvoti, kaip pritraukti dorą, tautiškai nusiteikusį jaunimą. Ir ne vien todėl, kad jie neužkibtų už radikalų meškerės, bet ir dėl to, kad būtų skatinami likti Lietuvoje.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"