TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Konstitucija ir jos įgyvendinimas

2012 05 04 6:00

Demokratinės valstybės garantija - stabili Konstitucija. Mūsų valstybė - parlamentinė respublika. Tai užfiksuota Konstitucijoje. Valstybė yra stipri, kai stiprus parlamentas, kai jis turi daugumos piliečių pasitikėjimą.

Jokios šalies Konstitucija nenumato detalių. Tam yra sveikas protas. Problema, kai juo nesivadovaujama. Pavyzdžiui, Lietuvos  Konstitucijoje parašyta, kad prezidentas "Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus". Vadinasi, prezidentas be Vyriausybės vadovo negali paskirti ministro. O ar gali versti jį dirbti su ministrais, kuriais šis nepasitiki? Lietuvoje, pasirodo, gali. Jėgos struktūrų ministras nepaklūsta Vyriausybei. Demokratinėje valstybėje toks ministras būtų apkaltintas maišto kėlimu.

Teisingumą vykdo teismai. Jie privalo būti nepriklausomi. Daugelyje kraštų prokuratūra pavaldi Vyriausybei, o Lietuvoje ji, galima sakyti, nepavaldi niekam. Taip atsitiko Seimo valia.

1992 metų spalio 25 dienos referendumu priimtos Konstitucijos 118 straipsnyje pasakyta: "Prokurorų ir tardytojų skyrimo tvarką ir jų statusą nustato įstatymas." Ir tiek. 2003 metais Seimas nutarė 118 straipsnį papildyti: "Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu." Įsitikinus, kad Generalinė prokuratūra neatlieka savo funkcijų, kilo iniciatyva įsteigti specialaus ypatingojo prokuroro instituciją rezonansinėms byloms nagrinėti. Teisininkai pareiškė, kad tokia institucija prieštarautų dabartinei Konstitucijai. Bet neprieštarautų referendumu priimtai Konstitucijai.

Esu tolimas nuo minties, kad visi teismai korumpuoti. Bet ką daryti teismams, jei įstatymai skylėti, jei gauna neparengtas bylas? Ir prokurorai už tai neatsako.

Seime nuolat skubama keisti Konstituciją. Dabar vėl svarstoma, kas yra šeima. Ar kas gyvenime pasikeistų, jeigu būtų priimtos teikiamos pataisos? Kiek batalijų? Seimas, pagautas nežinia kokio erzelio, skuba priimti įstatymą, nesidomėdamas, ar jis atitinka Konstituciją. Priimti įstatymą pakanka daugiau negu pusės dalyvaujančių posėdyje Seimo narių, o pakeisti Konstituciją - 85 balsų ir ne mažiau kaip 3 mėnesių pertraukos, antruoju balsavimu vėl reikia tiek pat balsų. Mūsų Seimas nesivargina: priima įstatymus, akivaizdžiai prieštaraujančius Konstitucijai.

37 straipsnis skelbia: "Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus", o šis Seimas sumanė ir apribojo šias teises. Duoti ar neduoti leidimą mitinguoti, priklauso nuo valdininkų malonės. Galima net nepranešti organizatoriams, kad rengti mitingo neleista. Argumentai nebūtini.

Už tai, kad nesilaikoma Konstitucijos - jokios atsakomybės. Antai Konstitucija garantuoja valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems studentams nemokamą mokslą. Bet Seimas nusprendė kitaip. Nepaisydami 40 straipsnio, kad "aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija", klerkai sumąstė, jog šios mokyklos turi būti priklausomos nuo jų malonės. Ir Seimas, nedaug mąstydamas, nutarė patenkinti tokius norus, tai yra nusprendė, kad aukštosioms mokykloms  kaip absoliutūs monarchai turi vadovauti visai nepriklausomi nuo akademinės visuomenės rektoriai, kuriuos renka ministerijos klerkų paskirtos tarybos (jos disponuoja ir turtu). Tarybas sudaro niekam už nieką neatsakingi ir neturintys jokio ryšio su ta mokykla asmenys (verslininkai, bankininkai).

Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Na, ir kas. Neskubama jo taisyti, mat KT sprendimai neturi atgalinio veikimo. Daugelyje aukštųjų mokyklų rektoriais tapo klerkų paskirti asmenys. Ne, nekvestionuoju jų kompetencijos. Bet kaip jiems patiems jaustis žinant, kad rektoriai turi būti kolektyvų renkami, o ne nežinia kieno paskirti. Liberalai ir toliau ieško būdų, kaip gelbėti savo sumanymą. Argi ne apie tai byloja balandžio 24 dieną Seime priimtos "naujos" minėto įstatymo pataisos? Greičiausiai jos vėl bus apskųstos KT.  

Dėl vienų Konstitucijos straipsnių nesilaikymo sukruta atskiri Seimo nariai, dėl kitų - ne. Liberalų programoje įrašyta: "švietimą ir medicinos įstaigas privatizuoti". Tuo keliu, pritariant Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, ir žengiama. Valdantiesiems nė motais Konstitucijos 53 straipsnis, kuriame sakoma: "Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką." Straipsnis neveikia, nors jo niekas neatšaukė. Konstitucijoje nieko nepasakyta apie privalomąjį sveikatos draudimą, kuris reiškia mokamumą. Be to, valstybinėse įstaigose, verčiant jas į viešąsias,  daugelis medicininių paslaugų taip pat yra mokamos, Deja, net opozicija viešai neprotestuoja prieš šios konstitucinės nuostatos atsisakymą. Panašius faktus galima vardyti ir vardyti.

Konstitucijos sergėtoju turi būti KT. Deja, jo sprendimai sunkiai įsigalioja. Mūsų valstybės problema ta, kad aukščiausios šalies  institucijos (Seimas, prezidentas, KT) viena po kitos save diskredituoja.   

Mūsų KT istorijoje įžvelgčiau du etapus: iki Egidijaus Kūrio pirmininkavimo ir po jo. Kaip pats ne kartą yra pareiškęs šis pirmininkas, jis vadovaujasi ne Konstitucijos straipsniais, o "Konstitucijos dvasia", kuri jam apsireiškia. Šia proga verta  prisiminti prezidento Rolando Pakso apkaltos procesą.

KT konstatavo: R.Paksas pažeidė Konstituciją. Tuo pagrindu Seimas nušalino jį nuo prezidento pareigų. Bet KT neatlyžo: grįžo prie R.Pakso problemos ir nusprendė, jog R.Paksas, kol gyvas, negalės būti renkamas ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu. Čia jau baudžiamoji atsakomybė. Konstitucija nesuteikė KT asmens nuteisimo teisės. O jis pasisavino ją.

R.Paksas gali būti renkamas Europos Parlamento nariu, sostinės meru, o Seimo nariu - ne. Tai pirmas logikai prieštaraujantis žingsnis, po kurio KT pasijuto visagalis, visiškai nustojo galvoti apie savo prestižą. Pradėjo spręsti savo finansinius (savo narių atlyginimo) klausimus, riboti Seimo galias, plėsti represinių struktūrų galias. Įvėlė Lietuvą į konfrontaciją su Europos Žmogaus Teisių Teismu. Kai Baltarusijos teisėtvarką pažeidinėja, mes šaukiam...

Užuot pripažinęs savo klaidas, KT pradėjo įrodinėti, esą jo sprendimas privalomas, nes kitu atveju reikia keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją. E.Kūrio tipo išminčiai net nesugeba nurodyti, kurį straipsnį keisti. Jeigu KT bent kiek gerbtų Lietuvos prestižą, "atsiradus naujoms aplinkybėms", peržiūrėtų savo nutarimą, kaip ne kartą yra pasielgęs JAV Aukščiausiasis Teismas.

Mūsų KT veiksmai tapo neprognozuojami. Prisiminkime dar kartą E.Kūrį, mintijusį, esą KT reikėtų suteikti teisę pačiam spręsti apie visų Seime priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai.

Ne vien E.Kūriui Konstitucija yra laisvalaikio skaitalas. Dėl to ir kyla noras skubiai ją keisti. Skaitai žiniasklaidoje paskleistas R.Pakso mintis, esą išsakytas "tvarkiečių" suvažiavime. R.Paksui demokratinė valstybė - praeities reliktas. Galima ginčytis, kiek turi būti Seimo narių (svarbu, kad piliečiai rinktų sąžiningus ir kompetentingus), bet kai R.Paksas mąsto apie naują valstybės sandarą  - "tiesioginę demokratiją", suklūsti. Juk visa tai beveik prieš šimtmetį išsakė Benito Mussolini... O gal tai R.Pakso pokštas? Bet juk ne balandžio 1-oji.

Lietuvos problema, kad konstitucijų rengėjai savo intelektu pralenkia piliečius. Taip buvo priimant 1922 metų Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip atsitiko ir 1992 metais. Abiem atvejais jos  priimtos Tautos valia. Vienas dalykas gera Konstitucija ir kitas - gebėjimas pagal ją gyventi. Viena iš 1926 metų autoritarinio perversmo priežasčių buvo piliečių įsivaizdavimas, kad Konstitucija yra tik popierius, ant kurio ji parašyta. Todėl galima jos nepaisyti - po perversmo Konstitucijos galiojimas buvo sustabdytas. Gyventa be Konstitucijos. Pagaliau Antanas Smetona sukūrė naują "Konstituciją" ir padovanoja ją tautai.

Pasak Mykolo Romerio, įvedus Raudonąją armiją, rinkimai į Liaudies Seimą vyko pagal tą Konstituciją, pagal ją okupaciniam režimui buvo perduota valdžia, ji leido jam legalizuoti Lietuvos inkorporavimą į Rusijos imperiją. Apie tuos nemalonius dalykus linkstama kukliai nutylėti. Nesikartokime.

Neskubėkime kaitalioti Konstitucijos. Galbūt tikslinga būtų įsteigti visuomeninę Konstitucijos gynimo tarybą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"