TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Konstitucija nėra privati KT valda

2011 10 10 0:00

Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl šeimos koncepcijos sukėlė audrą. Vieni smarkiai kritikavo KT, kiti šoko ginti nutarimą, treti kritikavo KT kritikus, kurie esą nepagarbiai prabilo apie vieną svarbiausių valstybės institucijų. Manau, kad kritikų kritikai per jautriai reaguoja į KT taikomus priekaištus, nepakankamai įvertina laisvo, kritiško žodžio svarbą, sutapatindami kritiką su spaudimu KT, gal net teisinės valstybės pamatų griovimu.

Reikia pripažinti, kad padaryta nemažai pažangos, pratinant žmones kritiškai vertinti KT ir jo darbą. Prieš ketverius penkerius metus KT buvo švenčiausia iš šventų karvių. Tuomet dar nebuvo leidžiama teisėjams skelbti savo atskiros nuomonės, tad buvo reiškiama tik viena nuomonė. Sąmoningai buvo siekiama sukurti įspūdį, kad yra vienas teisingas atsakymas į visus Konstituciją liečiančius teisinius klausimus, kad devyni KT teisėjai yra devyni neklystantys išminčiai, paskelbiantys teisingą atsakymą, kurį dėkinga tauta turi džiaugsmingai priimti. Toks KT ar bet kurios kitos valdžios institucijos fetišavimas yra nesveikas reiškinys.

Teisininkai įnirtingai šoko ginti KT garbę nuo kritikų, siekdami juos marginalizuoti kaip nemokšas, diletantus, kenkėjus. Gediminas Mesonis, kuris tuo metu dar nebuvo KT teisėjas, aiškino, kad KT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, nes nėra subjekto, kuris galėtų pripažinti KT suklydus. Kalbos apie KT "klaidas" esą bereikšmės deklaracijos, skatinančios teisinį nihilizmą ir nepasitikėjimą teisinės valstybės pagrindais. Jei neklystu, dabar jis mano kitaip, bet tada jis reiškė plačiai paplitusią nuomonę.

Tuometis KT pirmininkas Egidijus Kūris pasakė, kad KT sprendimus galima "komentuoti, bet ne kvestionuoti", atseit galima aiškinti jų turinį, bet nevalia kritiškai pasisakyti. Liko neaišku, ką tiksliai norėjo pasakyti KT teismo pirmininkas, kuriam nesiseka išaiškinti net paprastų žodžių, tokių kaip "atskiras", prasmės.

Šį kartą kritikų kritika buvo švelnesnė. E.Kūris kaip įprasta griežė pirmuoju smuiku ir nesiskaitė su žodžiais. Pasipiktinęs deputato Manto Adomėno pastabomis jis pasakė, kad dar vienas Seimo narys "pabandė pakilti virš Konstitucijos. Štai šitaip ir gimsta tikros chuntos". Ir perėjo, kaip įprasta į ad hominem puolimą. Reikia pripažinti, kad M.Adomėnas kovingai pasisakė, darydamas užuominą apie KT "nusikalstamą veiką".

Pasak socdemų veterano Aloyzo Sakalo, M.Adomėnas darė spaudimą teismui, o už jį bei už tokius Seimo narių epitetus demokratinėse valstybėse pradedamas apkaltos procesas. Gaila, kad nenurodė kuriose šalyse. A.Sakalas paragino M.Adomėną ir turbūt visus kitus Lietuvos žmones "išmokti gerbti ir nepatinkančius KT (kaip ir kitų teismų) sprendimus bei nelaikyti savęs aukščiausios prabos teisininkais, geriau už 9 KT teisėjus išmanančiais konstitucinę teisę". Taigi žinokime savo vietą ir gerbkime tikruosius specialistus. Tai primena sovietmečio mokymus apie besąlygišką pareigą vykdyti neklystančios, visa išmanančios kompartijos nurodymus.

Socialdemokratų vadovą Algirdą Butkevičių sunervino premjero Andriaus Kubiliaus pastaba, kad jis laukia "išmintingo" KT sprendimo dėl pareigūnams neišmokėtų priedų už viršvalandžius ir darbą savaitgaliais. A.Butkevičius klausė, ar premjeras neviršijo savo įgaliojimų ir nebandė daryti spaudimo KT, esą "ministras pirmininkas neturėtų... piršti visuomenei savo nuomonės". Įdomūs pamąstymai, nors neaišku, ar A.Butkevičius būtų atlaidesnis A.Kubiliui, jei premjeras būtų raginęs KT priimti "neišmintingą" sprendimą.

KT, ko gero, yra galingiausia Lietuvos institucija ir, be abejonės, mažiausiai atskaitinga. Ji turi galutinę ir neskundžiamą teisę vetuoti Seimo įstatymus. Jos nariai skiriami, o ne renkami. Per rinkimus Lietuvos žmonės gali atsikratyti nevykusių ir nekompetentingų Seimo narių, vyriausybių, premjerų, prezidentų. KT teisėjo taip lengvai nepašalinsi. Žioplumas ir kompetencijos stoka nėra pagrindas apkaltai. Be to, nežinome KT "virtuvės" - kuris teisėjas ar teisėja turėjo svarbiausią vaidmenį, priimant kurį nors nutarimą, tad ir kas už ką atsakingas.

Neaišku, kokiais principais skiriami KT teisėjai. Susidaro įspūdis, kad tiesiausias kelias į KT eina per darbą prezidentūroje ar pažintį su įtakingais Seimo nariais. Kandidatai formaliai apklausiami, suteikiama proga juos kritiškai vertinti. Tačiau ši galimybė mažai naudojama. Visi kandidatai kone automatiškai patvirtinami, ir ne dėl to, kad visi yra išskirtinai kvalifikuoti.

Šiomis aplinkybėmis vienintelis būdas "kontroliuoti" KT - kreiptis į teisėjų sąžinę ir savigarbą, svarstant ir kritikuojant jų sprendimus, nurodant nutarimų nepagrįstumą, silpną argumentaciją ir logiką, prašant, kad jie labiau išaiškintų, kokiu pagrindu priimtas konkretus sprendimas ir kaip jis pateisinamas.

Kai kurie teisiniai klausimai, ypač tie, kurie susieti su verslu ir finansais, yra sudėtingi, ir paprastas žmogus paprastai nesusigaudys jų subtilybėse. Bet Konstitucija nėra privati KT valda. Ją parašė Seimas, ją patvirtino ir gali pakeisti Lietuvos žmonės.

Skirtingai nuo vos suprantamų, teisinio žargono persunktų ir begalinių kartojimų paženklintų KT nutarimų, Konstitucija yra aiškiai parašyta, ją gali suprasti kiekvienas pilietis. Perskaitęs Konstituciją ir susipažinęs su KT nutarimu, žmogus gali klausti, ar nutarimas dera su jo Konstitucijos supratimu. O jei ne, tai jis gali reikšti savo nuomonę. Būtų geriau, jei tai darytų mandagiai, bet jei nori, jis gali iškeikti KT, kaip iškeikia Seimą, Vyriausybę ir prezidentę, juolab kad jis neturi kitų priemonių paveikti KT. Tai nei griauna KT autoritetą, nei teisinės valstybės pamatus, arba bent ne daugiau, kaip panaši Seimo ar prezidentės kritika.

Konstitucija yra visos valstybės teisinio gyvenimo pagrindas, kurio klestėjimu turėtų rūpintis visi sąmoningi piliečiai. KT nutarimai nelieka be poveikio, tad reikia pasisakyti, jei manoma, kad jie ydingi, per daug kreipiasi į neapčiuopiamą Konstitucijos "dvasią", kad KT nebesprendžia teisinių konfliktų, bet uzurpuoja Seimo teises ir pradeda leisti įstatymus.

Politikai turi teisę pasisakyti ir kritikuoti KT. Jie išrinkti atstovauti savo rinkėjams, kalba jų vardu. Tad privalo pasisakyti, jei rinkėjams atrodo, kad KT nutarimas nesiderina su ta Konstitucija, už kurią jie kadaise balsavo. Ir tai nėra nuomonės primetimas.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"