TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Konstitucinis Teismas vėl palaiko elitą

2013 07 29 6:00

Dabartinė Vyriausybė grumiasi su daugybe nelengvų problemų. Savo sprendimu, kad valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginių algų bei priedų už kvalifikacines klases mažinimas prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas (KT) dar apsunkino Vyriausybės darbą. Pirminiais skaičiavimais, koeficientams ir priedams atkurti reikės maždaug 240 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, o su kompensavimu - iš viso beveik milijardo litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, šios išlaidos neturėtų pakenkti Lietuvos pastangoms patekti į euro zoną, bet veikiausiai teks mažinti valdininkų skaičių, naikinti ne tik laisvus, bet ir užimtus etatus. Kad valdžios, teisėjų elitas galėtų gyventi geriau, ir šįsyk nukentės mažiau uždirbantys tarnautojai. Peržengdamas savo kompetenciją ir apsunkindamas valdžios darbą, KT vėl atliko meškos paslaugą.

KT sprendimas buvo ydingas, bet nuspėjamas. Teismas iš esmės pakartojo 2010 metų nutarime išdėstytą principą, jog “netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai” būtų sumažinti taip, kad “atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo". Tuo pagrindu KT dabartiniame nutarime pabrėžė, kad galima mažinti bazinį atlyginimo dydį, bet ne koeficientus ar priedus už kvalifikaciją.

KT nuostata sunkiai suvokiama. Kodėl ne tokį sudėtingą darbą dirbantys žmonės turi ne tik mažiau uždirbti, bet dar ir jų atlyginimai negali priartėti prie sudėtingesnį darbą dirbančių asmenų? Tarkime, kvalifikuotų darbininkų algos yra dirbtinai padidintos, nes nustatant užmokestį jų kvalifikacija buvo pervertinta. Ar tai reiškia, kad jo niekada negalima mažinti? Ar dirbtinai mažų atlyginimų negalima didinti, nes tada jų dydis būtų priartintas? Ar vieną kartą nustatyta algų lentelė negali būti keičiama?

KT ypač daug reikšmės skiria vadinamajam proporcingumui, bet neaiškina, kas yra tas "proporcingumas", koks jo konkretus turinys, kodėl jis nustelbia socialinio solidarumo ir teisingumo principus? Kodėl proporcingumas reikalauja, kad būtų išsaugojamos valstybės tarnautojų "dydžių proporcijos", taigi, kad visiems atlyginimai būtų mažinami tokiu pat procentu? Tarkime, visiems tarnautojams algos apkarpomos 10 procentų. Žmogus, anksčiau gaudavęs 1500 litų į rankas, nuo šiol gaus tik 1350 litų, ir jam bus sunku, ypač šildymo sezonu, sudurti galą su galu. Tuo metu KT teisėjas, netekęs dešimtadalio atlyginimo, toliau gyvens labai patogiai, tik gal šiek tiek sumažės jo santaupų didėjimo sparta. Šiuo atveju mažiau uždirbantis asmuo, verčiamas atsisakyti būtiniausių prekių ir paslaugų, proporcingai nukenčia daugiau negu teisėjas. Šiam tereikia atsisakyti tik kelių prabangesnių malonumų. Kuo mažiau žmogus uždirba, tuo skaudžiau pajunta atlyginimo sumažinimą, tuo labiau nukenčia jo ir šeimos gyvenimo lygis. Ar KT neturėtų atsižvelgti į šį neginčijamą faktą, kai vertina, kurie veiksmai yra proporcingi, o kurie - ne?

Buvęs premjeras Andrius Kubilius nurodė, jog KT priėmė sau naudingą sprendimą ir padidino socialinę nelygybę. Pasak A.Kubiliaus, ekonomikos krizės laikotarpiu tuometė Vyriausybė sąmoningai siekė, kad didesnę krizės naštą prisiimtų tie, kurie gauna dideles algas. Stengtasi labiau apsaugoti mažiau uždirbančius gyventojus. Tik mažinant atlyginimus daugiausia uždirbantiems asmenims buvo galima užtikrinti, kad absoliuti dauguma valstybės tarnautojų - mokytojai, policijos darbuotojai ir kiti – laiku gautų savo algas.

Sunku priešintis A.Kubiliaus logikai. Pernai per Seimo rinkimų kampaniją A.Kubiliaus Vyriausybė buvo kritikuojama už įvairiausias tikras ir menamas klaidas. Jai priekaištauta ir dėl algų bei pensijų mažinimo. Bet neprisimenu, kad bent kartą būtų kritikuojamas nutarimas labiau mažinti algas daugiau uždirbantiems asmenims, nes žmonės suprato, jog doroviniu ir ūkiniu požiūriu tai teisingas sprendimas.

Nenoriu tvirtinti, kad KT niekada negali kištis į mokesčių politiką. Jeigu Vyriausybė padidintų tik lenkų mažumos pensijas ir moterų tarnautojų atlyginimus, jeigu siūlytų vien vyrams taikyti mažesnį pajamų mokestį, KT pareiga būtų nurodyti, kad šie sprendimai akivaizdžiai diskriminuoja kai kuriuos piliečius, t. y. pažeidžia Konstituciją. Tačiau nutarimas laikinai sumažinti algas, atsižvelgiant į žmogaus gebėjimą prisiimti darbo užmokesčio mažėjimo naštą, bet neatsižvelgiant į jo tautybę, lytį, amžių, religiją, nepažeidžia Konstitucijos ir yra Vyriausybės kompetencijos klausimas.

Neaišku, kokios gali būti tolesnės KT sprendimo pasekmės. Mokesčių didinimas tolygus algos mažinimui. Ar tai reiškia, kad progresiniai mokesčiai pažeistų Konstituciją ir "proporcingumo" reikalavimą, nes daugiau uždirbančių žmonių pajamos neproporcingai sumažėtų? Ar "dydžių proporcijų" principas galioja privačiame versle? Ar privačiai bendrovei draudžiama labiau sumažinti algas savo vadybininkams, o ne pardavėjams? Jei skirtingos taisyklės galioja privačiam verslui, jeigu jam suteikiama daugiau laisvės nustatant savo darbuotojams atlyginimus, tada kokie konstituciniai principai pateisina skirtingą traktavimą?

KT sprendimas užtikrina, kad per kitą ūkio krizę valdžios veikimo laisvė bus smarkiai apribota. Jei teks mažinti biudžetą, o elito algos iš esmės yra neliečiamos, reikės arba dar labiau karpyti atlyginimus mažiau uždirbantiems žmonėms , arba atleisti daugiau darbuotojų.

Naujasis Seimas gali atšaukti neprotingus ar neveiksmingus savo pirmtako sprendimus. Tačiau KT paskelbus nutartį, klausimas tampa nebe politinis, o konstitucinis, ir Seimas jo negali pakeisti arba atšaukti. Kuo daugiau KT reguliuoja ūkį, tuo labiau ribojamas valdžios veikimas. Nukenčia ir piliečių teisės, nes atimama galimybė išrinkti valdžią, kuri įgyvendintų jų lūkesčius. Kodėl KT nesugeba to suprasti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"