TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Konstitucinių dvasių gaudytojas ir Bažnyčia

2011 03 05 0:00

Lietuvos viešojoje erdvėje pastaruoju metu vis nesiliauja išpuoliai prieš Katalikų bažnyčią. Vis bandoma įrodyti, kad ji mezga kažin kokias juodas užmačias kištis į politiką, gauti valdžią. Pasitelkiamos pačios įvairiausios insinuacijos: nuo ministro Dainiaus Kreivio priklausomybės katalikiškai organizacijai iki vyskupų pozicijos viešaisiais klausimais. Jas apibendrinti galėtume taip: Bažnyčia nedovanotinai peržengia ribas, kurios turėtų užsibaigti sakykla. Tiesa, kaip matysime vėliau, net čia kai kuriems susidaro problemų.

Šiame naujųjų propagandininkų chore, kaip įprasta, pirmais balsais traukia tam tikros žiniasklaidos priemonės, pasitelkusios žinomus politologus. Tačiau ketvirtadienį jame iš "Delfi" portalo pasigirdo dar vienas sodrus balsas - liūdnai pagarsėjusio teisininko Egidijaus Kūrio. Šįsyk žymusis konstitucinių dvasių gaudytojas postringauja, kad Lietuvoje pažeidžiamas konstitucinis valstybės ir Bažnyčios atskirumo principas.

Nors šalies pagrindiniame įstatyme nėra numatytas Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės, o tai yra veikiau šiuolaikinės pasaulietinės valstybės bruožas, pasitelkęs sau būdingą sofistiką E.Kūris "sistemiškai aiškindamas" nustato, kad "Net jei šis principas (valstybės ir Bažnyčios atskirumo - T.V.) Konstitucijoje neįrašytas tuo pavadinimu, jis vis tiek joje yra".

Galėtume sakyti, kad šis konstitucinis guru, turintis ypatingą ryšį su "dvasiomis" ir "sistemomis", lieka ištikimas sau. Juk jis visada Konstitucijoje įžvelgdavo tai, kas atitinka jo ideologiją ir yra žalinga politiniams priešams. Tačiau šis negrabus bandymas atakuoti Bažnyčią remiasi itin keista logika ir kelia minčių apie jos autoriaus ne tik kompetenciją, bet ir sveiką nuovoką.

Kuo remiasi E.Kūris manydamas, kad Lietuvoje laužoma Konstitucija, kai kalbama apie valstybės ir Bažnyčios santykius? "Paklauskime: kodėl mūsų pasaulietinėje valstybėje prezidento inauguracija vyksta būtent katalikų bažnyčioje? Ir apskritai - kodėl ji vyksta dar ir bažnyčioje, kai jau viena yra įvykusi Seime, kaip numato Konstitucija?" - piktinasi buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas. Šie jo klausimai tik parodo, kas nutinka, kai teisininkas, nieko nenutuokiantis apie Bažnyčios ritualus, pradeda juos interpretuoti.

Prisiminkime kad ir dabartinės prezidentės inauguraciją. Jos metu buvo du religiniai motyvai. Per ceremoniją Seime kardinolas perskaitė maldą už naująją valstybės vadovę, o paskui Arkikatedroje vyko Mišios už ją. Jokių priesaikų bažnyčioje, parašų prie altoriaus ar specialių ritualų, tik malda už prezidentę. Beje, visame pasaulyje yra įprasta, kad krikščionys meldžiasi už savo šalies vadovus laimindami juos ir linkėdami jiems išminties. Pavyzdžiui, prisiminkime, kad ir per JAV (šioje šalyje Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės) prezidento Baracko Obamos inauguraciją garsiausi tos šalies pastoriai meldėsi už prezidentą ir Ameriką. Belieka klausti, ką daryti, jeigu E.Kūris nesugeba atskirti Mišių nuo inauguracijos?

Ir ne tik šių dalykų neskiria (o gal sąmoningai nepaiso?) E.Kūris. Jis klausia, ką reiškia tai, kad viename valstybiniame universitete veikia Katalikų tikybos katedra, baisisi, kad vienos gimnazijos atidarymo iškilmėse buvo atliekamos "religinės apeigos", o ten dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras niekuo nesipiktino. Mūsų nekarūnuotoji "konstitucinė šviesybė" net Konstitucijoje įskaito, kad "maldos namų turėjimas yra susietas būtent su to bažnytinio mokslo skelbimu ir apeigų atlikimu, bet ne su kokia nors politine ar kitokia veikla". Kitaip tariant, jei kas buvusiam komjaunimo sekretoriui leistų, jis pasitaręs su dvasiomis ir pamokslų turinį perleistų per jo galvoje glūdinčią virtualią Konstituciją, o pro skylutes nepralindusius su ta pačia Konstitucija priplotų.

Kaip E.Kūris nenori žinoti, kad Klaipėdos universitete veikia evangeliškos teologijos katedra, kurioje rengiami protestantiškos krypties specialistai. Pagaliau du trečdalius šalies gyventojų sudaro katalikai, kurie moka mokesčius ir gali tikėtis, kad jų vaikai švietimo įstaigose bus supažindinti su katalikybės pagrindais.

O piliečiams verta atpažinti laicizmo grimą užsidėjusį ateizmo veidą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"