Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kontroversiška LVŽS blaivybės politika

 
2017 05 23 12:00

Dar neteko girdėti, kad kurioje nors šalyje Vyriausybės koalicija žlugtų dėl blaivybės politikos, o Lietuvoje, kaip suprantu, taip gali atsitikti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis apie tai užsiminė koalicijos partneriams. Esą arba šie palaikys LVŽS blaivybės siūlymus, arba koalicijai – galas.

Liūdniausia tai, kad LVŽS pasiūlymai yra kontroversiški, turintys dvi nelabai geras perspektyvas. Arba koalicijos partneriai ir Seimas priima prieštaringus pasiūlymus, kurių įgyvendinimas jau dabar kelia daug sumaišties, arba sąmyšio neišvengs Lietuvos vidaus politika, nes daugelio tokių pasiūlymų nepriims jokia Seime esanti partija. Tokiu atveju LVŽS liktų mažumos Vyriausybėje.

O Lietuvai, aplink ją tvyrant įtampai, būtina turėti stabilią valdžią. LVŽS politikai atkreipė dėmesį į aktualią Lietuvos problemą, bet, matyt, nesugeba teisingai įvardyti, kieno atžvilgiu reikėtų imtis žingsnių stabdant alkoholizmo plitimą. Todėl dėl jų pasiūlytų priemonių kyla daug sumaišties.

Pirmieji LVŽS narių šia kryptimi žengti žingsniai buvo labai kontroversiški. Kovą su alkoholizmu jie pradėjo nuo draudimų parduotuvėms ir prekybos centrams skelbti kainų nuolaidas alkoholiniams gėrimams. Jei LVŽS išties nusprendė kovoti prieš alkoholio pramonę, prekybos centrus, tai buvo šios partijos pasirinkimo klausimas.

Tačiau nukentėjo ir vartotojai, kurie vargu ar yra alkoholikai. Ar alkoholikai ieškotų, pavyzdžiui, geros kokybės vyno? Taigi šis smūgis buvo nukreiptas ir prieš tuos vartotojus, kurie buvo įpratę, kad sulaukę nuolaidų už palyginti nedidelę kainą galės nusipirkti gero vyno.

Dabar tokios galimybės neliko. Kas laimėjo? Argi bus geriau, jei žmogų įpratinsime gerti prastesnĮ vyną arba skatinsime įsivežti gero vyno iš svetur?

Jei LVŽS politikai, neretai kilę ir iš kaimo vietovių, ten (taip, beje, nutinka ir mieste) regėjo nemažai išgerti nevengiančių žmonių, galėjo siūlyti priemones, kaip įveikti būtent šią problemą. Tačiau minėti žmonės juk geria tik pigų vyną ir stiprų alų. Kodėl LVŽS smogė geros kokybės produkto vartotojams, o ne tiems, kas geria, kad apsvaigtų?

Dabar Seimas turi balsuoti už kitą, ne mažiau prieštaringą pasiūlymą. Tą patį alkoholį bus galima parduoti renginiuose, į kuriuos reikia pirkti bilietus, o nemokamuose alkoholis nebus parduodamas. Argumentuojama, kad į nemokamus renginius gali ateiti tėvai su vaikais, kuriems nederėtų matyti alkoholio padauginusių lankytojų.

O mokamuose renginiuose tokius vaizdus matyti yra gerai? Ar ne didesnė problema yra gėrimo kultūra, kad „persigėrusiųjų“ nebūtų ir ten, ir ten?

Tvirtinama, kad reikėtų uždrausti lauko kavinių veiklą, nes jose alkoholį geriantys žmonės būtų blogas pavyzdys šalia vaikščiojantiems tėvams su vaikais.

Gal LVŽS politikai galėtų įvardyti šalį, kurioje vasarą nebūna gatvės kavinių? Europoje tai visur paplitę. O gal kas nors iš „valstiečių“ Lietuvoje nori įdiegti islamo šalių patirtį? Ten iš tikrųjų jei kas ir vartoja alkoholį, tai tik slapta, namie.

„Valstiečiai“ tvirtina, esą savo pasiūlymų jie patys nesukūrė, tik perteikia tai, ką tvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. Tokiu atveju gal jie galėtų įvardyti tuos Europos šalių pavyzdžius, į kuriuos bando lygiuotis? Skandinavijos šalyse nustatyta griežčiausia tvarka, bet LVŽS pasiūlymai pranoksta ir ją.

Problemų kyla tuomet, kai savo įpročius bandoma primesti kitiems. Ir kai nuo užsispyrimo priimti kontroversiškus pasiūlymus priklauso Vyriausybės likimas.

Ar LVŽS narių manymu, visa kita „supuvusi ir prasigėrusi“ Europa tokia svetima Lietuvai? Vokietija ir jos „Oktoberfest“ festivalis, Škotijos ir Airijos pagarba viskio kultūrai ar garsiajam „Guinness“ alui, o Anglijos – elio (angl. ale) bokalui. Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Austrija, Vokietija, Rumunija, Bulgarija, Slovėnija, garsėjančios vyno šventėmis, Belgija – nuo viduramžių žinomu vienuolių alumi, o Prancūzija, be abejo, konjaku ir šampanu. Beje, į šią gretą verta įterpti ir LVŽS politikams artimą baltiškąją kultūrą bei jos pagarbą midui.

Lietuva nori pakeisti Europos gyvenimą, propaguodama blaivybės arbatines, renginių metu ir miestų lauko kavinėse siūlydama vien mineralinį vandenį bei sultis? Ne kartą galvojau, kodėl LVŽS politikai taip aršiai ėmėsi blaivybės politikos ir nesugeba atskirti, kas yra kokybiškas produktas, o kas – tik blogį sėjantis šlamštas.

„Valstiečių“ vadovams visas alkoholis yra blogis, jį užsimota išnaikinti bet kokia kaina. Esama įvairių tokio pasiryžimo priežasčių. Optimistas pasiūlytų džiaugtis bent tuo, kad mūsų šalies valdžioje – ne veganai, dideliu blogiu laikantys visus gyvulinės kilmės produktus: mėsą, žuvį, pieną, sviestą ir t. t.

Tai sakydamas nenoriu kritikuoti nei blaivybės šalininkų, nei veganų. Kiekvienas, siekiantis laikytis sveiko gyvenimo būdo, nusipelno pagarbos. Problemų kyla tuomet, kai savo įpročius bandoma primesti kitiems. Ir kai nuo užsispyrimo priimti kontroversiškus pasiūlymus priklauso Vyriausybės likimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"