TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kopimas į Dievo aukštumas

Kiekvienais metais Verbų sekmadienį Bažnyčia mus kviečia drauge su Jėzumi kopti į kalną, Jeruzalės šventyklos link, palydėti jį į kančios, mirties ir prisikėlimo vietą. Ką Jėzui reiškia įžengti į Jeruzalę?

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad Kristaus kelionė į Jeruzalę - tikras kopimas aukštyn. Paskutiniu savo piligrimystės etapu Jėzus su mokiniais ateina į Jordano slėnyje esantį Jericho miestą, nedidelį rojaus kampelį, apsuptą nuostabaus dykumos peizažo. Jericho miestas pastatytas vietovėje, kuri yra apie 300 metrų žemiau jūros lygio. Tai žemiausia ir seniausia žmonių gyvenama pasaulio vieta. Iš čia galima tik kilti, kopti aukštyn. Jėzui šis miestas yra paskutinis etapas prieš įžengiant į Jeruzalę, savo kančios vietą. Šalia Jericho jis pagydo neregį Bartimiejų, kuris kreipiasi į Jėzų kaip į Dovydo Sūnų, prašydamas jo pasigailėti. Praregėjęs ir išvydęs šviesą, šis kupinas dėkingumo prisideda prie keliaujančių maldininkų ir nuseka paskui Jėzų, kad dalyvautų su juo didžiajame išganymo slėpinyje (Mk 10, 46-52). Kaip praregėjęs Bartimiejus ir mes galime dėtis prie piligrimų bei drauge su Jėzumi kopti į ypatingą Dievo artumos vietą.

Taigi Jėzus drauge su savo mokiniais ir kitais maldininkais iš Jericho kopia į Jeruzalės šventyklą švęsti Velykų - Izraelio išlaisvinimo iš Egipto vergovės šventės. Tačiau jis žino, kad ši Velykų šventė jam bus paskutinė. Jis žino, kad šios šventės metu pakeis skerdžiamus avinėlius ir pats taps tikruoju Velykų avinėliu. Jėzui, iš meilės žmonėms atiduodančiam savo gyvybę, kryžius bus atspirties taškas pasiekti gyvojo Dievo aukštybę ir kartu parodyti kelią žmogui. Jėzus taip pat žino, kad nuo šiol slėpiningu duonos ir vyno dovanų pavidalu jis visiems laikams dovanos save tikintiesiems, atverdamas jiems vartus į naują išlaisvinimo kelią, į bendrystę su gyvuoju Dievu. Taigi Jėzui Jeruzalė yra tarsi pakilimo takas per kančią, mirtį ir prisikėlimą, vedantis į dangiškojo Tėvo namus, į nesibaigiančios meilės karalystę, į kurią jis trokšta nuvesti visus žmones.

O ką mums reiškia kopti į Jeruzalę ir Dievo artumos vietą? Koks mūsų žemiškos piligrimystės tikslas ir prasmė?

Žmones nuo seno jaudino klausimas, kaip galima pasiekti Dievą, tapti savimi, tikrai panašiu į Dievą. Jėzus mums parodė kelią. Ne tik parodė, bet ir toliau pats eina pirma mūsų bei veda mus į bendrystę su Dievu, į meilę, kuri yra Dievas. Jėzus yra mūsų kelias, o Dievo artumas - mūsų tikslas. Kopti į Dievo artumos vietą - tai leistis į savo širdies gilumą.

Biblijoje širdis yra žmogaus centras, kuriame jis atranda savo tikrąją tapatybę. Dar daugiau, širdis tai vieta, kurioje žmogus susitinka Dievą, patiria jo artumą ir jame būna. Kad žmogus galėtų visiškai pažinti ir mylėti Dievą, jo širdies centre dvasinės ir fizinės galios - intelektas, valia ir jausmai, kūnas ir siela - turi susijungti į viena. Kitaip tariant, žmogaus širdyje dvasia turi virsti kūnu, o kūnas - dvasia. Kiekvieno mūsų širdis turi tapti šventykla, į kurią privalome užkopti.

Reikia pridurti dar vieną svarbų dalyką: kopti Dievo link neįmanoma be kryžiaus, be aukos, be kančios. Kaip mūsų kasdieniuose reikaluose negalima pasiekti tikslo be rimtų pastangų ir išsižadėjimų, taip kelyje į gyvenimo pilnatvę, į mūsų žmogiškumo išsipildymą būtina sekti Tuo, kuris Dievo aukštumas pasiekė per kryžių.

Tačiau neužmirškime: savo jėgomis mes nepajėgsime pakilti aukštyn į Dievo artumą. Tik pats Dievas gali mus užkelti aukštyn, ir būtent tai Kristus padarė ant kryžiaus. Jis nusižemino tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Kitaip tariant, nusižemindamas Jėzus nužengė į žmogaus būties gelmes, kad pakeltų mus prie savęs, prie gyvojo Dievo. Dievo nusižeminimas yra radikaliausia jo meilės forma, ir ši nusižeminusi meilė traukia aukštyn. Šv. Augustinas sakė, kad jis būtų puolęs į neviltį, jei nebūtų suradęs to, kuris nepaisydamas mūsų varganumo užkelia mus į Dievo artumos aukštybę, - Jėzaus Kristaus, nužengusio pas mus iš Dievo ir savo nukryžiuota meile paėmusio mus už rankos bei vedančio pas Dievą.

Rytoj prasidėsiančios Didžiosios savaitės metu kartu su Jėzumi kopkime į kalną, į Jeruzalės šventyklą, kuri glūdi mūsų širdies gelmėje, kopkime iki paties Dievo aukštumų. Tai ir yra didysis kopimas, tikrasis žmogaus tikslas, į kurį jis visus mus kviečia: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jn 14, 6)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"