TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kova prieš populizmą, ar už oligarchiją?

2008 02 19 0:00

Pastaruoju metu keli žiniasklaidos tribūnai liejo ašaras dėl tariamo konservatorių sanguliavimo su liberaldemokratais ir Algirdu Paleckiu. Apžvalgininkai išgyvena, kad jungtiniuose mitinguose dėl "Leo Lt" veto matyti liberalcentristų, Petras Gražulis, murzininkų ir neva papirktų megztųjų berečių.

Retorinės ašaros rieda gerai visuomenei žinomais skruostais, kurie priklauso masinės isterijos ekspertui Audriui Matoniui, "Leo Lt" etatinei pribuvėjai Ramunei Sotvarienei, aštriausiai (sako) plunksnai Lietuvoje Rimvydui Valatkai.

Garbūs apžvalgininkai jaudinasi dėl konservatorių sielų išganymo - kas gali būti gražiau ir teisingiau? Tik keista, kad jų jausmai valdančiosios daugumos atžvilgiu kur kas šaltesni: galima sakyti, jie visiškai abejingi dėl išganymo sielų, nuo kurių priklauso Lietuvos likimas. Kodėl?

Todėl, kad labai patogu nukreipti dėmesį į R.Paksą ir A.Paleckį - šį triuką anglai vadina raudonąja silke. Kitaip tariant, kol visi puola prie vieno laivo borto žiūrėti kažkieno laiku paleistos raudonosios silkės (fikcijos), prie kito laivo borto vyksta rimti dalykai.

Atitinkamai, kol apžvalgininkai gano raudonąją silkę ir durtuvais bado R.Pakso ir A.Paleckio iškamšas, nereikia aiškinti, už ką yra jie patys ir kokios jėgos rikiuojasi jų fronto pusėje.

O ten - valdžia visu gražumu. Tai spalvingiausias pastarojo meto Seimo artistas Bronislovas Bradauskas, Kėdainių kurjeris Antanas Valionis, operatyvinės informacijos žonglierius Artūras Paulauskas. Ten dar yra taip neseniai, ikimaksimalistinėje eroje, paties R.Valatkos apdainuoti Kėdainių "kniazius", kunigaikštienė Kazimiera, totalitarizmo specialistas Alfredas Pekeliūnas ("Hitleris atsirado todėl, kad valstybė nekontroliavo visuomenės"). Valdžios draugėje ir lytinio smurto Seime auka Viktoras Muntianas bei kuklus kolūkinis milijonierius Jonas Jagminas.

Šią publiką vienija meilė nacionaliniam investuotojui ir instinktas su kitokia nuomone kovoti Josepho McCarthy metodais (Seimo komisiją nacionalinėms grėsmėms tirti galima laikyti makartizmo Lietuvoje pradžia).

Galop valdžios pusę vainikuoja Gediminas Kirkilas, dar neseniai skelbtas švaria alternatyva Algirdui Mykolui Brazauskui. Dabar iš tos švaros liko vien munduro dėmės. Premjeras pasižymėjo nuoseklia kova dėl "Dujotekanos" pelno maržos. G.Kirkilo vaidmuo per "Maximos" savininkų derybas su valstybe, atrodo, apsiribojo pasisiūlymais padėti Žilvinui Marcinkevičiui panešti portfelį.

Matyt, sutapimas, kad tie patys apžvalgininkai linkę tapatinti save su valstybe ir tikėti, kad jie yra demokratijos Lietuvoje garantai, o tai ne visada buvo savęs apgaudinėjimas. R. Pakso apkaltos epochoje tai buvo tiesa, bet tada mūsų aptariami garantai paskendo bendrame kovos už demokratiją chore, kuriam nepriklausantieji atrodė keistai.

Susivienyti prieš R.Paksą rašančiajai ir kalbančiajai brolijai buvo lengva, tačiau vienytis už "Maximą" - kas kita. Nuo Gedimino Vagnoriaus laikų tai buvo "solidžiausio dienraščio" specializacija, tad demokratijos garantų nacionalinio investuotojo byloje tiek ir teliko - anksčiau minėta ištikimiausiųjų trijulė plius "Lietuvos rytas" ir jo TV pagalba.

Gali kaltinti dėl interesų kiek nori ir ką nori, bet likusi spauda, taip pat ir internetas tapo tokie įvairūs, kad "Leo Lt" atveju "Lietuvos ryto" propaganda atrodo ganėtinai vieniša - maždaug kaip Trajano kolona, jei ją kas iš Romos perkeltų į Sacharos vidurį.

Dar vienas esminis skirtumas nuo R.Pakso laikų - dabar tribūnai yra valdžios pusėje. Būti valdžios pusėje žurnalistui savaime nėra labai dėkingas dalykas. Juo labiau - tokios valdžios, kurioje "Dujotekana", "Maxima", valdančioji dauguma, silpnas prezidentas, G.Kirkilo Vyriausybė plius "Lietuvos rytas" yra užbaigta oligarchijos formulė.

Žinoma, tokia grupuotė kartu su tokia spauda yra didelė jėga. Ir tas pats G.Kirkilas gali tikėtis, kad reklamos resursai per rinkimus bus tokie galingi, kad ištemps už ausų net jo susikompromitavusią pypkę. Tačiau gali būti ir kitaip.

Pirmasis "Maximos" pasinėrimas į oligarchijos džiaugsmus buvo vadovaujant G.Vagnoriui. Tuomet viskas baigėsi atostogomis Šri Lankoje, kai premjeras buvo užtiktas besideginantis su Gedvydu Vainausku. Tada gėda liko G.Vagnoriui ir G.Vainauskui, o teta "Maxima" nutipeno į šalį nepastebėta, prisikrovusi pilną krepšį sėkmingo bendradarbiavimo su valstybe vaisių.

Dabar tik laiko klausimas, kada savo Šri Lankos atostogas gaus G.Kirkilas. Kita vertus, "Maximai" pasitraukti nepastebėtai bus sunkiau. Energetikos monopolio atkūrimas ir užvaldymas - per didelis dalykas, jo politinis palaikymas su makartizmo bacila nuėjo per toli, o per procesą "Maxima" ir "Lietuvos rytas" gerokai apgadino savo prekės ženklus.

Svarbiausia, per kitus rinkimus gali nebelikti šio verslo plano politinio pamato. Raudonoji silkė nebeveikia - nes ką išgąsdinsi R.Paksu ir A.Paleckiu, kai yra G.Kirkilas, Ž.Marcinkevičius ir jų požiūris į valstybę kaip nereikalingą akcijų judėjimo trikdį? Todėl kiekvienas tribūnų šūksnis už oligarchiją tik dar labiau kursto rinkėjus balsuoti už bet ką, ko valdžioje dar nebuvo, ir yra vilties, kad jis bent kurį laiką atvirame Lietuvos plėšime nedalyvaus.

ALFA.LT

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"