TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kovinga retorika nebėra madinga

2010 01 25 0:00

Kelerius metus tvyrojusi įtampa tarp Vakarų ir Rusijos atslūgsta. Ženklai neginčijami.

Kitą antradienį NATO šalių ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadai dalyvaus pasitarimuose, kurie bus pirmieji po 2008 metais Gruzijoje vykusio karo. Teigiama, kad susitikimas prilygs NATO ir Rusijos tarybos posėdžiui - aukščiausio lygio forumui tarp šių valstybių. Daugiausia dėmesio bus skiriama Afganistanui, taigi klausimui, kuris svarbesnis NATO negu Maskvai.

Kremlius ramiai reagavo į žinią, kad JAV dislokuos priešraketinių raketų "Patriot" bateriją Šiaurės Lenkijoje. Gynybos ministerijos atstovas paneigė greit pasklidusius gandus, esą Rusija sustiprins Baltijos laivyną labai tiksliais ginklais, atsakydama į raketų dislokavimą.

Praeitą savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė, kad JAV ir Rusija greit susitars dėl branduolinės ginkluotės mažinimo. Maskva ligi šiol taip optimistiškai nekalbėjo.

Gruodžio mėnesį Maskva santūriai reagavo į paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti susprogdinimą Gruzijos Kutaisio miesto centre. Kremlius pavadino paminklo demontavimą valstybės vandalizmu ir žadėjo prisidėti prie jo atstatymo. Prisiminkime, kad po Bronzinio kario paminklo perkėlimo iš Talino centro 2006 metais Maskva skatino riaušes Taline bei išpuolius prieš Estijos ambasadą Maskvoje, organizavo Estijos kompiuterių tinklų puolimą, siekdama sutrikdyti šalies ūkio gyvenimą.

Praeitą pirmadienį Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės Estijai. Būdama NATO narė, Estija yra saugesnė negu bet kada savo istorijoje, tad nėra pagrindo nuolat nuogąstauti arba "reikšti apmaudą dėl kokių nors iš Rusijos sklindančių mažai svarbių provokacinių naujienų." Jis pritaria JAV prezidento Baracko Obamos mėginimui "perkrauti" santykius, nes tai sutampa su Estijos interesais.

Ne mažiau svarbios buvo T.H.Ilveso pastabos Estijoje besilankančiam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui. Patikinęs, kad Europos Sąjunga (ES) niekada nepripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės ir kad Gruzija ilgainiui taps NATO nare, T.H.Ilvesas pabrėžė, kad Gruzijos teritorinis vientisumas artimiausioje ateityje nebus atkurtas. "Todėl Gruzijai reikia apsiginkluoti strategine kantrybe ir atsidėti savo valstybės kūrimui. Netikslinga eikvoti energiją problemoms, kurių per artimiausius metus išspręsti neįmanoma", - sakė jis.

Nenustebčiau, jeigu T.H.Ilveso pastabos M.Saakašviliui buvo suderintos su ES, gal NATO. Kiekvienu atveju buvo nedviprasmiškai pasakyta, kad jau nusibodo M.Saakašvilio kovinga retorika, dirginanti, bet bergždžia. Ir kad ji nesulauks Vakarų pritarimo.

Abu T.H.Ilveso pasisakymus turėtų įsidėmėti Lietuvos politikai, linkę sureikšminti Rusijos keliamą grėsmę ir nuvertinti narystės NATO ir ES svarbą. Savo neatsakinga retorika jie ne tik kenkia Lietuvos santykiams su sąjungininkais, bet ir Lietuvoje sėja nepasitikėjimą Vakarais. Paprastai tai turėtų būti Rusijos žvalgybos užduotis.

Tebėra gajus kai kurių politikų pomėgis visur matyti Vakarų ištižimą, neprincipingumą, potencialią "išdavystę". Ukrainos rinkimų išvakarėse Seimo narys Egidijus Vareikis aiškino, kad Vakarai atsakingi dėl to, jog Ukraina nusigręžia nuo Vakarų ir suka Rusijos linkme. Pasak E.Vareikio, "Europa pati kalta", nes ji pasirinko ne demokratišką Ukrainą, o draugystę ir gerus santykius su Rusijos vadovybe. Neaišku, kiek Ukraina pasuks Rusijos linkme, bet akivaizdu, jog ukrainiečiai nusigręžė nuo Oranžinės revoliucijos vadovų ne dėl Vakarų išdavystės, bet dėl to, kad jų valdžia buvo korumpuota, neveiksminga ir neskaidri.

Prieš kelerius metus Lenkija ir Lietuva buvo laikomos paskutiniais šaltojo karo kariais, kurie net ryžosi vetuoti ES ir NATO susitarimus su Rusija. Padėtis keičiasi. Dabartinė Lenkijos vyriausybė atsisakė ankstesnės kovingos retorikos Rusijos atžvilgiu, siekia gerinti santykius su Maskva.

Panašia linkme pasuko ir paskutinis mohikanas. Tai buvo neišvengiama, juolab kad būdama ES komisarė Dalia Grybauskaitė pati matė kenksmingas konfrontacijos su Rusija politikos pasekmes. Lietuva buvo laikoma sunkia, nesukalbama partnere.

Pakitus Lietuvos politikai, atviriau apie ją ir kalbama. Lietuvoje besilankantis Europos užsienio santykių tarybos direktorius Markas Leonardas pasakė, kad Lietuvai verta keisti savo retoriką Rusijos atžvilgiu ne tiek dėl Maskvos požiūrio, bet siekiant sulaukti paramos iš Berlyno ir Paryžiaus, jiems parodant, kad Lietuva gali vykdyti pragmatišką konstruktyvią politiką. Tai jau ir daroma.

Poreikis sušvelninti retoriką nereiškia, kad Lietuva negali turėti savo nuomonės ar neturi teisės kritikuoti NATO ir ES politikos. Akivaizdu, kad NATO vadovybė perdėm vangiai integravo Baltijos šalis į Aljanso struktūras. Visai neseniai NATO sudarė Baltijos šalių gynybos planą, kuris bus kaip priedas prie egzistuojančių saugumo planų dėl Lenkijos. Planą patvirtins NATO karinė dalis, o ne politinė atšaka. Tai sveikintinas, nors ir pavėluotas žingsnis. Gynybos plano reikėjo seniai ir atkakliai reikalauti. Bet šiais ir panašiais klausimais tinkamiausias forumas nėra spaudos konferencija ar viešas kalbėjimas.

T.H.Ilvesas pareiškė, kad jis pasiryžęs dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėse Maskvoje. Į iškilmes veikiausiai keliaus Latvijos prezidentas. Lietuvos padėtis bus sudėtingesnė, jei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsisakys atvykti į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines kovo mėnesį.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"