Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kovoti už stiprią Europą!

 
2017 03 24 6:00

Europa, Tavo gimtadienis! 1957 m. kovo 25 d., prieš 60 metų, valstybės steigėjos pasirašė Romos sutartį. Ši data yra lemiama sėkmingiausio laisvės, taikos ir gerovės projekto kryžkelė, kokį pasaulis kada nors matė!

Dėl to galime džiaugtis.

Praėjus 60 Europos gyvavimo metų mes vėl esame kryžkelėje. Finansinė krizė ir pabėgėlių klausimo sprendimas negailestingai atskleidė Europos suvienijimo projekto silpnąsias vietas. Po kelių dienų Didžioji Britanija paskelbs apie savo išstojimą iš Europos Sąjungos. Tai yra raginimas pabusti. Mes turime susitarti dėl to, ką Europa mums reiškia, kokios Europos mes norime ir ką esame pasirengę dėl jos investuoti.

Čia ir yra tikroji šių Romos sutarties metinių prasmė.

Kaip niekada anksčiau Europos integracijos procesą iš vidaus ir išorės šiandien puola populistai, siūlantys paprastus sprendimus, autokratai, kuriems mūsų vertybės yra nepriimtinos. Jie visi nori sužlugdyti arba net sugriauti Europą.

Man yra aišku, kad Europos suvienijimo kelias yra teisingas ir vienintelis. Neapgaudinėkime savęs: šiame krizių krečiamame pasaulyje, kuriame dingo daug tikrų dalykų, Europos valstybės gali sėkmingai ginti savo interesus ir vertybes tik tada, jeigu jos kalbės vienu balsu. Nė viena Europos šalis, taip pat ir Vokietija, nebegali daryti to viena. Mums esant kartu mūsų yra daug daugiau ir mes esame daug kartų stipresni, nei visų atskirų valstybių visuma. Dėl to turime dar labiau suartėti.

60-osios metinės turi būti vilties švyturys, raginimas kovoti už Europą. Negalime tylėti, kai siekiama padaryti galą Europos suvienijimui.

Kovoti už Europą reiškia ginti mūsų bendras, tai yra Europos vertybes. Mes norime sukurti tvarią Europą, kuri daugelį dešimtmečių užtikrino mums laisvę ir stabilumą. Teisinė valstybė ir demokratija, solidarumas vienų su kitais ir tarpusavio įvairovė yra sudedamosios Europos projekto sąrangos dalys. Jas turime ginti tiek išorėje, tiek viduje.

Kovoti už Europą reiškia taip pat ginti pasiekimus. Iš mūsų integracijos ardymo mes nieko nelaimėsime. Mes kartu įveikėme valstybių skolų krizę. Mes dirbame tam, kad visi euro zonoje galėtume žvelgti į ateitį su pasitikėjimu, kad visur prasidėtų naujas augimas ir kartu su daugiau darbo vietų atsirastų taip pat naujos perspektyvos. Tam mums reikės toliau stiprinti Ekonominę ir pinigų sąjungą. Ne tam, kad atsiribotume, nes bendra valiuta sieja mus taip glaudžiai, kaip niekada anksčiau.

Tačiau turėsime nuveikti dar daugiau. Istorinis uždavinys, su kuriuo dabar susiduriame – sukurti geresnę, stipresnę Europą. Visi drauge turime investuoti į Europos Sąjungą ir svarbiausią mūsų laikų taikos ir gerovės projektą paruošti ateičiai.

Pirmiausiai – Europos užsienio ir saugumo politikos srityje. Laikas atsisveikinti su įsitikinimu, kad mes, europiečiai, nesame patys atsakingi už savo saugumą. Teiginys, kad Europai pagaliau reikia užaugti, yra teisingas. Partnerystė su JAV ir NATO – tai transatlantinės bendrijos pagrindas. Tačiau Europos Sąjunga turi būti pajėgi pati kovoti su jos kaimynystėje vykstančiomis krizėmis ir konfliktais. Pirmieji žingsniai jau žengti, reikia judėti pirmyn.

Antra, mums reikia tokios Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos, kuri to vardo tikrai nusipelnytų. Europos viduje sienos praktiškai prarado savo reikšmę. Tai – didis pasiekimas. Bet nemažiau svarbu yra ir išorinės sienos. Susidūrę su krizėmis mūsų kaimyninėse šalyse ir pabėgėlių srautais, matome, kokia svarbi yra efektyvi mūsų sienų apsauga. Visi, mylintys Šengeno erdvę, turi branginti mūsų išorinių sienų apsaugą. Jau buvo imtasi kai kurių priemonių, tačiau dar yra ką nuveikti. Ir tai yra Europos uždavinys, liečiantis mus visus, ne tik tuos, kuriems ta problema opiausia.

Trečia, Europa turi pagerinti savo vidaus saugumą. Turime bendromis jėgomis kovoti su terorizmu. Šioje srityje galime ir turime padaryti pažangą – glaudžiau bendradarbiaudami ir intensyviau keisdamiesi informacija. Kad žmonėms Europoje nebereiktų gyventi baimėje. Tiek Briuselyje, tiek Paryžiuje, Berlyne ar kitur. Laisvė ir saugumas turi eiti išvien.

Ketvirta, turime geriau prisiminti, kad Europos pažadas visada buvo ir gerovės pažadas. Ilgą laiką didžiąją dalį gerovės mums teikė vidaus rinka. Tačiau Europoje pernelyg daug žmonių jaučiasi negaunantys naudos iš bendros Europos ir esą palikti likimo valiai. Turime tai suvokti ir imtis priemonių situacijai pakeisti. Todėl kova už Europą man reiškia stiprinti vidaus rinką ir rimtai vertinti Europos projekto socialinį matmenį. Mums reikia iš naujo suformuluoti augimo ir gerovės sąlygas. Tam reikia Europos investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą ir švietimą bei mokslinius tyrimus. Jei mums pavyks geriau įsisavinti lėšas ir visi būsime pasirengę imtis reikiamų reformų savo konkurencingumui išlaikyti, Europos Sąjungoje būsime ne mokėtojai ir gavėjai, o visi gausime iš jos naudą.

Būkime vieningi, kad iš Romos būtų pasiųstas signalas: mes, europiečiai, imsimės veiksmų, mes dėsime pastangas, kad Europa taptų geresne! Jei nesileisime įbauginami, drąsiai ir su pasitikėjimu pažadinsime Europos dvasią, įtrauksime visus ir netgi suabejosime kai kuriomis nacionalinėmis aplinkybėmis, mums tai pavyks.

Vokietija tam pasirengusi.

Sigmaras Gabrielis yra Vokietijos užsienio reikalų ministras

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"