TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Krašto apsauga - valdžios našlaitėlė

2009 09 07 0:00

Jei galios Finansų ministerijos valia, kitais metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) bus skirta tik 736,6 mln. litų, beveik 42 proc. mažiau, negu buvo numatyta 2008-aisiais. Preliminariais skaičiavimais, tai būtų 0,79 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Išskyrus Liuksemburgą, jokia kita NATO šalis taip menkai nefinansuoja krašto gynybos ir taip aiškiai nepaiso savo įsipareigojimo skirti 2,0 proc. BVP krašto apsaugai. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė priešinasi Finansų ministerijos planams, teigdama, kad pritarimas jiems reikštų "kariuomenės žudymą". Pasak ministrės, jei kitais metais KAM nebus skirta 920 mln. litų, bus neįmanoma užtikrinti kovinio rengimosi. Kariuomenė merdės.

Ūkio nuosmukis vaidina didelį vaidmenį planuojant radikaliai mažinti KAM išlaidas. Bet reikia pabrėžti, kad Lietuva neproporcingai mažai lėšų skyrė gynybai, net kai krašto ūkis klestėjo. 2003 metais, Lietuvai dar siekiant NATO narystės, KAM asignavimai buvo 1,48 proc. BVP. 2006 metais jie buvo nukritę iki 1,18 proc., šįmet bus tik 0,99. Taigi nuo pat pirmųjų dienų krašto apsaugos sistema yra finansuojama neadekvačiai.

Lietuvos kaimynai elgiasi kitaip. Estija, Latvija ir Lenkija dosniau finansuoja šalies gynybą. Lenkija ir Estija skiria apie 1,8 proc. BVP. Net Latvija, kuriai kartais priekaištaujama dėl tariamo pataikavimo Rusijai, išleidžia apie 1,6 proc. BVP, nors šįmet lėšos smarkiai mažinamos.

Sunku suvokti, kodėl atsisakoma skirti minimalią sumą krašto apsaugai ir elgiamasi, lyg Lietuva būtų bene saugiausia šalis Europoje, apsupta taikių ir draugiškų kaimynų bei ginama modernios gerai ginkluotos kariuomenės, gebančios duoti atkirtį priešui.

Lietuvos politikai dažnai kalba apie Rusijos keliamą grėsmę ir neturi didesnių iliuzijų dėl lietuviškų ginkluotųjų pajėgų veiksmingumo. Pernai liūdnai nuskambėjo prezidento Valdo Adamkaus pastaba, kad "jei pamišėliai Rusijoje suplanuotų įsiveržimą, jie užimtų Lietuvą per keletą minučių". Prezidentūros paskelbtas prezidento pastabų patikslinimas - esą Lietuva būtų okupuota ne per kelias minutes, bet per parą - nesuteikė jokios paguodos. R.Juknevičienė, tuomet dar tik Seimo narė, pareiškė, kad Lietuva turi tik vieną "apygeriai" sukomplektuotą batalioną, o kiti esantys suformuoti tik apie 50 procentų.

Nors kai kurie lietuviai mano, jog reikia tinkamai aprūpinti kariuomenę, daugelis yra abejingi krašto apsaugai. Vieni mano, kad, kilus konfliktui, Lietuva nepajėgs apsiginti; antri, kad kiti, būtent NATO, apgins Lietuvą; treti - kad niekas mūsų nepuls. Manau, nuogąstavimai dėl galimos Rusijos agresijos yra perdėti, o NATO saugumo garantas patikimas, bet tai nereiškia, kad Lietuva gali lengva ranka numoti į savo įsipareigojimus ir pasikliauti sąjungininkų gera valia. Nemanau, kad mano bute bet kada kils gaisras, bet nenorėčiau, kad taupymo sumetimais būtų atsisakyta gaisrininkų.

Vos prasidėjus kalboms apie pensijų ar motinystės pašalpos mažinimą, mokytojų ar gydytojų atleidimą, greitai mobilizuojami rėmėjai, organizuojami mitingai ir demonstracijos, aiškinamos katastrofiškos tokio žingsnio pasekmės.

Ginkluotosios pajėgos neturi natūralių gynėjų ir lobistų. Lietuvoje nėra karinės pramonės, verslininkai nereikalaus nemažinti gynybos išlaidų. Skirtingai nei policininkai, mokytojai ar gaisrininkai, Lietuvos kariai, ypač karininkai, negali demonstruoti gatvėse ir reikalauti geresnių sąlygų. Naujoji Lietuvos kariuomenė dar neturi gilesnių šaknų dabartinėje visuomenėje, mažai kas joje tarnavo ar jai jaučia didesnę ištikimybę. Lietuvos elito vaikai vieningai išvengė karinės prievolės. Daugelis politinių partijų skeptiškai vertina kariuomenę. Tokiomis aplinkybėmis KAM greit patenka į biudžeto mažintojų taikiklį, nes spėjama, kad niekas nesipriešins.

Panašios sąlygos galioja Estijoje ir Latvijoje, bet jų politikai kol kas rodo didesnį supratimą ir ryžtą negu Lietuvos. Nežinia, ar dabartinė Vyriausybė supras, kad ligšiolinė gynybos politika yra trumparegiška. Gresia realus pavojus, kad neadekvatus krašto apsaugos finansavimas taps norma. Klysta tie, kurie mano, kad galima be didesnių pasekmių kelerius metus radikaliai apkarpyti išlaidas krašto apsaugai, o vėliau skirti daugiau lėšų. Kariuomenės negalima smaugti, o po to atgaivinti. Menkam finansavimui tapus tradicija, staiga neišdygs politinė valia kursui pakeisti.

Kitaip nei Europos Sąjunga, NATO netaiko priemonių nariams, kurie neįgyvendina savo įsipareigojimų. Bet Lietuvos savigarba reikalauja, kad Lietuva vykdytų pažadus. NATO sutarties trečiasis straipsnis nurodo, kad atskiros valstybės turi plėtoti "savo ir kolektyvinį pajėgumą atsispirti ginkluotam užpuolimui". Lietuva pati turi pirmiausia rūpintis savo saugumu. Kodėl kiti turėtų ginti kraštą, kuris pats nepasiryžęs gintis? Be to, jei visos NATO šalys taip atsainiai vertintų savo įsipareigojimus kaip mes, smuktų santarvės karinis pajėgumas, atgrasomoji galia ir patikimumas, o tai gerokai mažintų Lietuvos saugumą.

KAM finansavimas priklauso nuo politinio sprendimo. Net Lietuvoje politikai negali visada pasiduoti vyraujančioms nuotaikoms. Jie kartais turi vadovauti, įvertinti strateginius iššūkius ir imtis tinkamų sprendimų. 2000 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybė gerokai padidino lėšas KAM, nors kraštas tuo metu išgyveno ūkio krizę. Nežinia, ar šįmet jis parodys tinkamą politinę valią. Svarbus bus ir prezidentės žodis. Šį mėnesį turėtų posėdžiauti Valstybės gynimo taryba ir svarstyti KAM finansavimą. Tada paaiškės, ar kas nors apsaugos krašto apsaugą.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"