TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Krekenavos ūkis ir jo gyventojai

2008 04 01 0:00

Gal tikrai Viktoras Muntianas, atlikęs pagrindinį vaidmenį Specialiųjų tyrimų tarnybos filmuke, nesiekė išsimeluoti tvirtindamas, kad nieko blogo nepadaręs. Viso labo atsiskaitęs už paslaugą. Vokeliu. Kaip įprasta Krekenavoje ir visoje "Vikondos" imperijoje. Tik užmiršęs, kad grynaisiais sumokėjo ne samdomam darbininkui, o valstybės pareigūnui, todėl plonas vokelis virto niekingu kyšeliu.

Seimo pirmininkas dėl savo nelaimių kaltina buvusius draugus, kuriems prieš metus išdrįso pasakyti: mums ne pakeliui. Bet neatrodo, jog parlamento vadovas būtų šantažo ar sąmokslo auka - veikiau jį pražudė vokelių kultūros įdiegti įpročiai. Ta kultūra lydėjo V.Muntianą nuo "Jangilos" ir "Krekenavos agrofirmos" bylų laikų. Draugai nauji, tačiau įpročiai ir refleksai liko seni. Ir tai ne vien V.Muntiano galvos skausmas.

Dabar akivaizdu, kad senos užmirštos bylos nebuvo vien verslo konfliktai. Tame gyvulių ūkyje nežinia iš kur atsidanginęs ir nežinia kokios veislės liesas paršelis virto Didžiąja Kiaule po garsiosios "Jangilos" bylos, kai 168 mln. litų prokuratūros ieškinį Panevėžio apygardos teismo teisėjas V.Kryževičius atsisakė nagrinėti neva dėl to, kad byla Lietuvos teismams neteisminga. O tašką padėjo Lietuvos apeliacinio teismo V.Valančiaus vadovaujamo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atmetusi prokurorų skundą ir palikusi galioti skandalingą V.Kryževičiaus sprendimą.

Nuo šios akimirkos visi, stoję Didžiajai Kiaulei skersai kelio, apraudos savo likimą, nes bus sumaišyti su žemėmis, išvolioti purvyne, o gyvenantieji su ja geruoju darys karjerą ir bus apipilti malonėmis.

Krekenavos gyvulių ūkis tapo Lietuvos valstybės modeliu. Visai kaip George'o Orwelo knygoje.

Todėl dėsninga, kad susidūrimo su Krekenavos gyvulių ūkiu ir Didžiąja Kiaule niekaip negalėjo išvengti valstybės vadovas Valdas Adamkus. Kai kurie autoritetai nuogąstauja, jog paskelbta informacija apie V.Adamkaus 2003 metais pralaimėtų rinkimų skolų apmokėjimą ir už tai suteiktą pilietybę Rusijos verslininkui - Jo Ekscelencijos puolimas, gal net prezidento naikinimas, be abejo, Maskvos užsakymu. Vėl sena kaip pasaulis politikos melo ir tiesos bei teisingumo santykio problema.

Anot seno lotyniško posakio: "Fiat iustitia, et pereat mundus" ("Tegul triumfuoja teisingumas, nors pasaulis ir pražūtų"). Šiuo atveju, jeigu ką nuslėpta tiesa apie skolas ir pilietybę gali sunaikinti, tai tik įvaizdį, seniai neatitinkantį tikrovės. Triumfuojant teisingumui tegul pražūva ir tie nerealūs išpūsti reitingai. Bet ar tai trukdys Jo Ekscelencijai atlikti Konstitucijos numatytas pareigas? Juk niekas, kas nepraradęs sveikos nuovokos, nesieks apkaltos, net paksininkai apie tai neužsimena. Gal net pavyks atsispirti pagundai sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją, nes, tiesą sakant, čia nėra ko tirti - ir taip viskas aišku. Užtat dabar prezidentūroje bus liautasi krūpčioti po kiekvieno Didžiosios Kiaulės kriuktelėjimo (užsakomieji šantažuojantys straipsniai dienraščiuose): ji jau nebeturi ko nors naujo pridurti.

Ne mažiau nervingai praėjusią savaitę buvo reaguota į paskelbtą informaciją, kad Krekenavos gyvulių ūkio akcininkų sąraše, be premjero Gedimino Kirkilo, yra ir daugiau garsių sostinės elito atstovų. Vienas mano galvotas kolega argumentuotai sutaršė publikaciją, teigdamas, jog būti akcininku - joks nusikaltimas. Be mažiausios abejonės, kolega visiškai teisus: akcininkas nei savo turtu, nei vardu neatsako už akcinę bendrovę, jis - ypač mažasis akcininkas - negali paveikti jos veiklos, iš esmės turi teisę tik dalyvauti akcininkų susirinkime ir balsuoti. Dėl to nėra ko diskutuoti.

Tačiau Krekenavos gyvulių ūkis - seniai nebe vien verslas. Sunku įžvelgti liniją, skiriančią politiką ir verslą, nes verslo tikslų siekiama politinėmis priemonėmis, o politiniai (taip pat teismo) sprendimai paprasčiausiai perkami. Kadangi akcininkai nėra anonimiški, ar negali Didžioji Kiaulė jiems iš Krekenavos į Vilnių švenčių proga atsiųsti butelį "Blue Label"? Dešrų? Arba bent - ypač mažiesiems akcininkams - nemokamų ledų? Ar tai nėra tas pats, kaip gauti dovanų iš Rusijos ambasados? O kaip dividendai? Ar jie taip pat, kaip įprasta Krekenavoje, mokami vokeliuose?

Tačiau keliantieji tokius klausimus, pateikiantieji nenuneigiamus akivaizdžius faktus, kurie demaskuoja melą, vadinami viešosios erdvės šiukšlintojais, valstybės stabilumo griovėjais. Kaip Dalia Budrevičienė, kurią, garsiai prabilusią apie vokelius, norėta paversti šmeižike ir gangstere, užpuolusia Krekenavos gyvulių fermą. Kaip Lietuvos kotržvalgybos buvusius vadovus Kastytį Braziulį ir Vytautą Damulį, kurie už tiesą buvo paskelbti "kurmiais", t. y. išdavikais. Tačiau jeigu norime iškuopti Krekenavos kiaulides – apvalyti nuo melo ir korupcijos visą valstybę, kito kelio neturime. Kaip perfrazavo jau cituotą lotynų sentenciją Imanuelis Kantas: "Teisingumas turi nugalėti, net jei dėl to turėtų žūti visi pasaulio nenaudėliai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"