Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kremliaus režimo paradoksai

 
2017 06 30 6:00

Rusijos vidaus politikoje, regis, prasideda vasaros atostogų sezonas. Įdomesni birželio įvykiai tampa praeitimi, belieka ją apmąstyti ir įvertinti, o kitos įdomybės prasidės, matyt, tik rugsėjį arba dar vėliau.

Žymiausias birželio politinis įvykis veikiausiai buvo 12 dieną vykę protesto mitingai ir akcijos, tačiau jos netapo ypatingu sukrėtimu. Pavyzdžiui, Maskvoje šios protesto akcijos sutraukė mažiau žmonių nei kovo 26 dienos protestai prieš korupciją. Teigiamai galima vertinti birželio 12-osios akcijų geografinį išplitimą, nes jos apėmė vis daugiau miestų. Įdomu, kad vienuose jų vietos valdžia rengti šias akcijas leido, o kituose neleido. Tai rodo, kad nebuvo bendro Kremliaus nurodymo, kaip elgtis. Vis dėlto birželio 12-oji yra valstybinė šventė – Rusijos diena, o korupcija – viešai pripažintas blogis.

Kai karštų įvykių nėra, galima susitelkti į platesnę refleksiją apie dabartinį Rusijos politinį režimą, jo raidos perspektyvas ir imti svarstyti šio režimo paradoksalumą.

Paradoksas – tai dvi priešingos to paties reiškinio interpretacijos. Birželio 15 dieną vykusi „tiesioginė linija su prezidentu“ yra Kremliaus strategų sugalvotas psichoterapijos seansas, kurio metu Vladimiras Putinas 4 ar 5 valandas atsakinėja į, žinoma, iš anksto parengtus klausimus, o seansą transliuoja visi televizijos kanalai. Ši „tiesioginė linija“ buvo sugalvota, kad pademonstruotų „gerojo caro“ rūpinimąsi savo valdiniais, tačiau net iš anksto parengti klausimai rodo ir kitą dalyką – sunkiai suvokiamą netvarką šalyje, kai neveikia nei įstatymai, nei institucijos, o tam, jog vietos valdžia suremontuotų ligoninę ar nutiestų kelią, reikia prisiskambinti šalies prezidentui.

Šį paradoksą galima formuluoti ir kitaip: V. Putinas kūrė vadinamąją valdžios vertikalę, kad sutelktų visą valdžią savo rankose, tačiau atsakomybės neprisiima už nieką, o užkrauna ją žemesniems vertikalės lygiams, iš kurių jis pats atėmė galią spręsti.

Kitas paradoksas – dabartinis režimas labai rūpinasi vadinamosiomis jėgos struktūromis, nes laiko jas svarbiausiu savo ramsčiu. Tačiau leisdamas saugumiečiams atiminėti verslą iš niekuo nenusikaltusių verslininkų, režimas leido atsirasti privačiam „silovikų“ interesui, kuris ima trukdyti jiems besąlygiškai tarnauti valdžiai. Atimtas iš kažkieno ir tapęs savas versliukas yra svarbesnis nei tarnyba, t. y. tarnybinė padėtis naudojama savam verslui sukti.

Visa tai galėjo būti viena priežasčių sukurti nacionalinę gvardiją – tik V. Putinui pavaldžią karinę struktūrą, jungiančią apie 400 tūkst. karių bei ginkluotą ne tik šautuvais, bet ir tankais, lėktuvais. Visai neseniai V. Putinas pasirašė įstatymą, įpareigojantį reguliariąją kariuomenę paklusti nacionalinės gvardijos įsakymams, bet taip jis sukūrė dar vieną paradoksą, nes pažeidė savo principą neleisti iškilti virš kitų nė vienai jėgos žinybai, kad jos konkuruodamos tarpusavyje viena kitą ribotų. Nacionalinei gvardijai iškilus virš kitų jėgos struktūrų, pats V. Putinas gali tapti jos įkaitu.

Paradoksas, bet Kremliaus valdovas „šauna sau į koją“ ir dėl kitko. Kai Vakarai paskelbė savo sankcijas, V. Putinas ėmė atvirai remti savo „artimiausio rato“ draugų verslą, nukentėjusį nuo sankcijų. Tačiau dėl tokio elgesio jis nustoja būti viso verslo elito interesų gynėjas. Kol kas šis elitas yra apimtas baimės, tačiau jis turi būti ir suinteresuotas V. Putino buvimu valdžioje. O tas interesas vis menkiau tenkinamas – Rusijos milijardieriai vargu ar nusiteikę ilgai konfrontacijai su Vakarais, nes tai trukdo jų verslui.

Čia kyla klausimas – kodėl Kremlius pasirinko šią konfrontaciją? Juk galėjo pardavinėti naftą bei dujas ir krautis milijardus. Labiausiai paplitęs aiškinimas – reikėjo nukreipti paprastų rusų dėmesį nuo aštrėjančių vidaus problemų, nes ekonomika pradėjo lėtėti jau 2012 metais. Buvo sukurtas atgaunančios savo didybę Rusijos mitas, kuriuo ir dabar tiki dauguma rusų.

Susipykdamas su Vakarų pasauliu, Kremliaus režimas atsisakė užsienio šaltinių savo ekonomikai palaikyti.

Šiam mitui priklauso ir pasakojimas, kad Vakarai nenori atsigavusios Rusijos ir visaip bando ją žlugdyti – sankcijos dėl Krymo ir Donbaso rusams pateikiamos kaip Vakarų niekšiškumo įrodymas. Tačiau čia ir vėl susiduriama su paradoksu – susipykdamas su Vakarų pasauliu, Kremliaus režimas atsisakė užsienio šaltinių savo ekonomikai palaikyti. Tai liudija, kad šiam režimui mažai rūpi Rusijos ateitis ir kad kur kas svarbesnis jo tikslas – kuo ilgiau išlikti.

Tačiau ir vėl klausimas – ar šis desperatiškas noras pailginti savo gyvavimą paradoksaliai nesutrumpins šio režimo laiko? Stiprėjančios represijos rodo didėjančią režimo baimę. Kodėl nei iš šio, nei iš to areštuojami ar teisiškai persekiojami lojalūs režimui teatro ir kino menininkai? Kodėl gatvėse sulaikomi taikūs protestų prieš korupciją dalyviai, kurie paskui nuteisiami penkiolikai ar daugiau parų arešto? Galų gale kiek ilgai lojalumo galima siekti represijomis?

Paradoksalus ir Vakarų elgesys su Rusija, kuri pažeidė tarptautinio sugyvenimo taisykles ir turi būti už tai baudžiama. Vakariečiai nenori bausti stipriai, nes bijo Rusijos subyrėjimo – kas tokiu atveju perimtų branduolinio ginklo kontrolę? Regis, Vakarai laikys Rusiją šiek tiek ekonomiškai pridusintą, bet uždusti neleis. Na, o Kremlius, kad ir pridusintas, toliau žudo nekaltus ukrainiečius ir sirus. Ar tie žmonės tikrai turėjo žūti, kad Rusija nesukeltų didesnio karo? Klausimas sunkus, tačiau Vakarų pasaulio lyderiai pasirinko – jie leidžia Kremliui siautėti Ukrainoje ir Sirijoje, kad išvengtų didesnio karo.

Tačiau gal to karo ir nebūtų? Gal būtų užtekę laiku duoti V. Putinui per nagus? Juk jau aišku, kad jei Vakarų lyderiai būtų laiku davę per nagus Hitleriui, vietoj Antrojo pasaulinio karo būtų buvę keli lokalūs kariniai konfliktai.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"