TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Krepšelių pilnėjimo metas

2012 10 13 8:50

Didelė, bet nedaugelio išgirsta šios savaitės naujiena (noriu iš karto pabrėžti - nesusijusi nei su rinkimais, nei su politika) - Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas nuo ateinančių metų pradžios dvigubai didinti ikimokyklinio ugdymo krepšelį, tai yra paskui darželinukus "vaikštančius" pinigus.

Viskas gerai: netrukus valstybė finansuos ne 4, bet 8 mažųjų ugdymo valandas per dieną. Taip bus skatinama greitesnė ikimokyklinių įstaigų tinklo plėtra, didinamas jų prieinamumas, o gal net atpigs kol kas nedaugeliui įperkamos nevalstybinių darželių teikiamos paslaugos, nes vadinamasis krepšelis pasieks ir juos.

Tik praėjusių metų pradžioje įdiegtas darželinuko krepšelis, siekęs 2555 litus per metus, netrukus be didelių ginčų, sutikus ar gražiai paprašius Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijai, Tėvų forumui, Nacionalinei šeimų ir tėvų asociacijai bei Aktyvių mamų sambūriui, sudarys 5110 litų. Be to, šios lėšos nekis, nes nepriklausys nuo darželinukų grupės dydžio ar vietovės. Suma, skiriama vienam ikimokyklinukui, visoje Lietuvoje vienoda.

Beje, noriu pabrėžti, kad mokinio krepšelis, pradėtas taikyti 2003 metais, tik 2009-aisiais po masinių pedagogų streikų buvo padidintas iki 3,7 tūkst. litų, o šįmet, pagal Lietuvos biudžeto įstatymą, sudaro 3310 litų. Kaip konstatavo Valstybės kontrolė, ši suma nėra stabili ir nejudinama: didesnį krepšelį gauna mokyklos, kuriose mokosi mažiausiai mokinių, ir priešingai - kuo daugiau moksleivių ugdoma, tuo krepšelis mažesnis. Taigi, vadovaujantis pinklia mokinio krepšelio paskirstymo metodika, didžiųjų Lietuvos miestų mokinių krepšelis tesudaro porą tūkstančių litų, o kai kurių rajonų vaikų "kraitis" gali siekti ir 8 tūkst. litų.

Jei vaikų mokykloje per mokslo metus sumažėja, jų "krepšeliai" negali būti sutaupomi ar panaudojami kitoms reikmėms - pinigai turi grįžti į valstybės biudžetą. Vien praėjusiais metais taip buvo sutaupyta 78 mln. litų, ir Finansų ministerija pasiūlė panaudoti šią sumą ne klibančiai švietimo sistemai paramstyti, bet didžiausioms biudžeto skylėms užkamšyti.

Dar vienas niuansas: lankyti mokyklą Lietuvoje privaloma. Nesvarbu, ar tėvai milijonieriai, ir galėtų savo ūgtelėjusiai atžalai samdyti universitetų profesorius, ateinančius dėstyti į namus, ar atsidūrę finansinėje duobėje ir neturintys už ką nupirkti nė poros batų, kad vaikis galėtų skubėti semtis žinių. Tačiau valstybė, suprasdama, jog nuo mokykloje įgytų jaunosios kartos žinių ir susiformavusių įgūdžių priklausys šalies ateitis - mes visi tuo tikime, - prisiima įsipareigojimą mokyti vaikus savo lėšomis. Kitas dalykas, kad tos lėšos pastaruoju metu labiau primena katino ašaras, bet tai jau - atskira tema.

O štai dėl ikimokyklinių įstaigų problema kita. Ir ne todėl, kad didmiesčiuose užrašyti vaikus į darželius dažnai tenka dar prieš jiems gimstant (kitaip vietos tiesiog nebus), tuo metu kaimuose dėl įvairių priežasčių jie lieka pustuščiai. Tiesiog - ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje yra neformalus, kitaip sakant, vesti vaikų į darželį neprivaloma. Ir šiuo atveju, valstybei nusprendus gerokai riebesne nei mokinių suma paremti darželinukų, lankančių tiek valstybines, tiek privačias įstaigas, lavinimą, kvailio vietoje lieka sąžiningai mokesčius mokantys, bet dėl didelių eilių miestuose ar dėl to paties skurdo kaimuose savo mažųjų į ikimokyklines įstaigas leisti negalintys tėvai. Jiems tenka arba patiems likti namie, kol atžalai sueis 7 metai, arba ieškoti auklės, kurios paslaugos didmiestyje kainuoja panašiai tiek pat, kiek privatus darželis (dabar jau remiamas valstybės), - apie pusantro tūkstančio litų. Tik vadinamasis krepšelis į namus pas mažylį, neretai rūpestingų tėvų ugdomą už paskutinius pinigėlius, neateina.

Švietimo ir mokslo ministerija, pernai aiškindama motyvus įdiegti ikimokyklinuko krepšelį, rėmėsi užsienio šalyse (tiesa, nenurodė kokiose) atliktais tyrimais, kurie esą byloja, kad darželius lankę vaikai "ateityje pasiekia geresnių rezultatų, yra savarankiškesni, eina aukštesnes pareigas darbe ir gauna daugiau pajamų".

Ginčyti tyrimus, ypač tokius kategoriškus, labai sunku. Ir gal tikrai užsienio (Jungtinių Amerikos Valstijų ar Bangladešo?) ikimokyklinėse įstaigose mažiesiems suteikiamas pagrindas visam tolesniam smalsumui ugdyti. Tik mūsų darželiai (atleiskite, mielos ir geros, vaikus mylinčios, už menkiausią iš pedagogų atlyginimą dorai dirbančios auklytės) neretai dar atrodo kaip paskutinis sovietmečio reliktas. Kur vaikai išmoksta ne tik šokti rateliu, dainuoti choru, bet ir kovoti už būvį ragais bei nagais, o tuo pat metu ir prisitaikyti, nešokti galingesniam į akis, uiti silpnesnįjį.

Gal šią tradiciją darželinuko krepšelis ir padės išgyvendinti. Tada auginantieji vaikus namie ateity nusigrauš nagus, nepatikėję geromis valstybės intencijomis. O gal biudžeto lėšomis toliau bus apmokama "kovos už būvį" metodika - na, juk ji irgi skatina asmenybės brandą? Ir turbūt labiau, valdžios akimis, negu mokyklose dėstomos tiesos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"