TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kristinos paslauga

2010 10 04 0:00

Savo skubiu ir neskoningu reikalavimu, kad jai būtų mokama prezidento našlės renta, Kristina Brazauskienė patvirtino, jog nėra to blogo, kuris neišeina į gera. Prisidėjo ir jos išradingos pastangos teisinti tai, kas nepateisinama.

Prezidento našlės renta esą skiriama ne kaip pašalpa, o kaip pagarbos mirusiam prezidentui išraiška: "Ar jos atsisakydama nepasirodyčiau arogantiška Prezidento įstatymo kūrėjų atžvilgiu?" Tai sukėlė tokį pasipiktinimą, kad Seimas bus priverstas, nors labai nenoriai, gerokai pataisyti rentų skyrimo tvarką.

K.Brazauskienė nėra vienintelė, altruistiškai pasiryžusi gerbti įstatymų leidėjus. Jau kurį laiką signatarų rentos prašo palyginti jauni, darbingo amžiaus žmonės: Mečys Laurinkus, Petras Vaitiekūnas, Albinas Januška, Gediminas Vagnorius, Valdemaras Katkus, Nijolė Oželytė, Birutė Valionytė. Signatarų rentininkų "stachanovietis", ko gero, yra Vilius Baldišis, pradėjęs gerbti įstatymų leidėjus dar nesulaukęs 45 metų.

P.Vaitiekūno atvejis yra pamokantis. Jaunystėje buvęs Sąjūdžio idealistas pasiprašė rentos tarp darbų - kai pats atsisakė Seimo pirmininko Arūno Valinsko patarėjo užsienio reikalų klausimais posto, bet kai dar nebuvo paskirtas ambasadoriumi Ukrainoje. Akivaizdu, kad renta yra patrauklesnė negu bedarbio pašalpa. Ji ne tik didesnė, ją galima gauti pačiam atsisakius darbo.

Signatarai, kaip ir K.Brazauskienė, viską daro legaliai. Pagal dabartinius įstatymus jie turi teisę į rentą, jei neturi draudžiamųjų pajamų. Jeigu Bronislovas Lubys mestų darbą "Achemos grupės" koncerne, jis įgytų teisę į signataro rentą, nors ir liktų turtingiausias Lietuvos žmogus. Todėl dabar siūloma pakeisti įstatymą, kad būtų plačiau atsižvelgiama į žmogaus finansinę padėtį, ne tik į draudžiamąsias pajamas. To negana.

Nors esu skeptiškai nusiteikęs visokiausių rentų atžvilgiu, kadaise palaikydavau mintį dėl signatarų rentų. Ne kasdien atkuriama Lietuvos nepriklausomybė, o signatarai rizikavo areštu ir kitokiais galimais nemalonumais. Reikėjo kaip nors pažymėti jų įnašą atkuriant nepriklausomybę. Nutarta pagerbti signatarus natūra - pinigais. Pirmiausia tai buvo renta. Vėliau, ne be pačių signatarų pastangų, jiems buvo išdalyti žemės sklypai. Ne vienas signataras dievagojosi, kad sklypai mažai ko verti, nukišti provincijos užkampyje. Aimanavimai neįtikina. Jei sklypai būtų buvę beverčiai, niekas nebūtų jų ėmęs.

Nors signatarai neįsigudrino aiškinti, kad paėmė rentą ir sklypą, siekdami pagerbti įstatymų leidėjus ir juos išrinkusios tautos valią, jie nuvertino nepriklausomybės reikšmę, pavertė ją preke. Buvo sukurtas blogas precedentas ir pasėta mintis, kad yra dviejų rūšių valstybės apdovanojimai. Paprastiems mirtingiesiems skiriami tokie apdovanojimai kaip Gedimino ir Vyčio ordinai. O išskirtini nuopelnai yra apdovanojami rentomis, sklypais ir kitokiais piniginiais priedais. Tuo principu buvusiems prezidentams skiriama ne tik didelė pensija, bet ir nemokamas butas Turniškėse, lyg jie patys neturėtų iš ko mokėti už būstą.

Pinigai nėra aukščiausia žmogaus pagerbimo forma, jų sureikšminimas iškreipia vertybes. Praeityje ir dabar daugelis įsižeistų, jei jiems būtų siūlomi pinigai už savanoriškai atliktus gerus darbus, pasiaukojimą kitiems, žmogaus gyvybės išgelbėjimą. Gera atlikęs žmogus nėra samdinys, kuriam mokama už darbą. Draugai padeda vieni kitiems, neištiesus rankos. Jei draugas itin atkakliai mėgintų pinigais atsilyginti už paslaugą, manyčiau, kad jis stengiasi man pranešti, kad santykiai atšalo ir draugystės nebėra. 1991 metais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjai neketino valstybei įteikti sąskaitos už budėjimą. O kaip įvertinti Loretos Asanavičiūtės auką? Viena renta, dviem? Jei ji neįkainojama, tai čia ne pinigų reikalas. Bet kodėl tada signatarams atseikėjami pinigai? Ir kodėl jie nesusipranta tam priešintis?

Visi mokame uždirbti pinigus, bet ne visi esame pagerbiami valstybės ordinais ar apdovanojimais. Valstybės pripažinimas ją gerbiantiems asmenims turėtų būti reikšmingesnis negu sauja skatikų. O valstybės apdovanojimai nereikalingi tiems, kuriems pinigai yra vienintelė derama padėkos išraiška.

Nenoriu nuvertinti pinigų. Be jų gyventi negalima. Bet signatarai, buvę prezidentai ir kiti sulaukę ypatingo valstybės pagerbimo, nors ir nėra tokie turtingi kaip K.Brazauskienė, gyvena ne ties skurdo riba.

Reikia keisti įstatymus, jeigu jie nevykę, jais piktnaudžiaujama ar jie neatitinka laiko dvasios. Praeitą mėnesį Čekijos parlamentas nutarė smarkiai sumažinti dabartinio prezidento atlyginimą ir buvusiojo rentą, panaikindamas įvairias mokesčių lengvatas. Panašiu principu reikėtų peržiūrėti signatarų rentas bei prezidentų pensijas reguliuojančius įstatymus. Yra įvairių galimybių. Galima radikaliai sumažinti rentų dydį, pavyzdžiui, iki 1000 litų, ar susieti rentą su pensija (kuo didesnė pensija, tuo mažesnė renta). Galima keisti mokėjimo sąlygas, pavyzdžiui, mokėti rentą tik tada, kai signataras pasiekia pensinį amžių, tampa invalidu arba nedirba bent penkerius metus.

Yra ir radikalesnių siūlymų. Pavyzdžiui, rentas panaikinti arba pakeisti į vienkartinę išmoką. Tam priešinasi premjeras, teigdamas, kad "yra grupė žmonių, kuriems tokia valstybės parama, prisimenant jų nuopelnus sporte, kultūroje ar moksle, reikalinga". Tokiu atveju reikėtų gana griežtai apibrėžti, kada parama yra "reikalinga", o ne tik padeda gyventi geriau. Lieka neaišku, kodėl sporto ir kultūros "žvaigždės", o ne sąžiningos mokytojos ar provincijos gydytojos turi išskirtinę teisę į papildomą pašalpą. Bene vienintelis paaiškinimas - politikų troškimas įsiteikti įžymybėms.

Neaišku, kaip Seimas pakeis dabartinę rentų teikimo tvarką, bet tikiu, kad jos bus smarkiai apkarpomos, o ilgainiui ir panaikintos.

Verta pažymėti, kad K.Brazauskienė atliko meškos paslaugą savo vyrui, atkreipdama dėmesį į kitokį A.Brazauską - į "Draugystės" viešbučio, "Alitos" ir kitų neskaidrių privatizacijų autorių, į žmogų, kuris, buvusio partiečio kolegos Povilo Gylio žodžiais, nepajėgė atsispirti savo šeimos "potraukiui viešbučių ūkiui ir materialinei gerovei apskritai", negebėjo "apriboti savo turtinių ambicijų".

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"