TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Krizė - ap(si)švarinimo metas

2010 04 22 0:00

Metinė Vyriausybės darbo ataskaita, įgarsinta premjero Andriaus Kubiliaus, kaip ir derėjo tikėtis, iškart sulaukė audringos kritikos.

Oponentai įžvelgia pranešime ne tik besaikį, bet ir nepagrįstą gyrimąsi. Iš politinių oponentų būtų naivu laukti didelio supratimo. Valdžios kritika - jų politinė "duona", o ar pagrįsta ta kritika, belieka aiškintis paprastiems piliečiams, kurie yra sąžiningesni, nes nerūpi jų pačių politinis įvaizdis.

Iš pradžių reikėtų prisiminti uždavinius, kuriuos buvo išsikėlusi Vyriausybė planuodama savo darbus. Jei atmintis manęs neapgauna, pažadų, kad kopdami iš finansinės ir ekonominės krizės gyvensime geriau, premjeras ir kiti jo kabineto nariai nedalijo. Svarbiausi uždaviniai, kuriuos sau buvo iškėlęs A.Kubiliaus ministrų kabinetas, - stabilizuoti ekonomiką ir suvaldyti finansus. Jei kas tikėjosi, kad tai savaime reiškia ir gerėjantį gyvenimą, bus skaudžiai apsirikęs. Ir jei blaiviai vertintume, kaip Vyriausybei sekėsi spręsti minėtus uždavinius, tektų pripažinti, jog yra būtent taip, kaip pasakyta premjero pranešime.

Ekonomika, nors ir leisgyvė, bet stabili. Pensininkai, invalidai, kiti socialiniai remtini visuomenės nariai laiku gauna pensijas ir kitas išmokas, o valdininkai, tarnautojai, visi tie, kurie dirba valstybiniame sektoriuje, taip pat laiku gauna savo atlyginimus. Tuo metu privačiame sektoriuje algos vėluoja ne vieną mėnesį.

Vyriausybė nepaleido iš rankų ir finansinių vadžių. Valstybė nebankrutavo. Pagerėjo skolinimosi reitingai. Esama pagrindo kalbėti ir apie atsigaunantį eksportą, ir apie gerėjantį mokesčių surinkimą.

Tikriausiai galima atrasti ir dar daugiau teigiamų dalykų. Tačiau visi jie, kartu sudėti, neatsveria atsakymo į vieną, kaip mėgsta sakyti premjeras, paprastą klausimą: o kokia kaina visa tai pasiekta?

Ar buvo toji kaina pagal išgales didžiajai daliai visuomenės? Ir štai čia pergalingiems Vyriausybės trimitams reikėtų keisti repertuarą, pereiti prie gedulingesnių melodijų. Nes kaina buvo per didelė!

Iš krizės valstybė ropščiasi "striukio beuodegio" sąskaita: mažindama pensijas, pašalpas, atlyginimus biudžetininkams, investicijas į kultūrą. Svarbiausia - riesdama į ožio ragą smulkųjį ir vidutinį verslą. O tai reiškia, kad socialinė atskirtis, dėl kurios mastų Lietuvą nuolat kritikavo ES institucijos, nesumažėjo, tik skurdžių armija dar labiau pagausėjo. Ar tai neprimena vieno labai raudono diktatoriaus, kuris elgėsi panašiai: industrializavo, kolektyvizavo savo šalį, net kariavo su fašizmu, nepaisydamas, kokią kainą už tai moka liaudis?

Vėlgi, jei atmintis neapgauna, kai kurie valdančiosios koalicijos politikai ir politikos komentatoriai yra kalbėję, kad krizė - tinkamas laikas valstybei ir visuomenei apsivalyti, atsikratyti

finansinės ir socialinės nešvaros, moralinių šiukšlių. Tai žadino viltį, kad įveikę krizę gyvensime jei ne geriau, tai bent švariau, ir toji viltis palaikė ne vieno rinkėjo pasitikėjimą Vyriausybės veiksmais. O ką turime?

Ar sutramdytas monopolininkų apetitas? Kas padaryta, kad Lietuvos žmonėms nereiktų brangiausiai regione ar net Europoje mokėti už šviesą ir šilumą, už benziną ir ypač - už dujas?

Ar jau veikia vaistų, energetikos sektoriaus kainodaros mechanizmai? Kainos atsako pačios: ne!

Kokių priemonių ėmėsi Vyriausybė, kad bankai būtų valstybės finansų sistemos dalis, o ne karaliukai aborigenų krašte? Negi meluoja verslininkai, atvirai kalbėdami, jog kai kurie užsienio bankai, vykdydami savo "motininių" skyrių nurodymus, nefinansuoja tam tikrų mūsų ūkio (pavyzdžiui, tekstilės...) šakų!?

Visuomenė teisėtai laukia, bet nesulaukia progresinių mokesčių, nekilnojamojo turto apmokestinimo, o tuo metu žiniasklaida vos ne kasdien praneša apie neūkišką valstybės lėšų švaistymą, nepagrįstai brangiai mokant už audito, teisines paslaugas, vadinamąsias ekspertų konsultacijas ir pan. Tą patį neūkiškumą nuolat savo išvadose mini

ir valstybės kontrolierės tarnyba, bet mūsų vyriausiesiems finansų skaičiuotojams tai nė motais. Jiems rūpi tik iš bedarbių ir valkatų neišieškotas sveikatos draudimas!

Visa tai daugiau panėšėja ne į valstybės apSIšvarinimą, o į labiausiai nuskriaustų valstybės piliečių apšvarinimą. Tad pinti Vyriausybei laurų vainikus aiškiai per anksti: laurus kartu su dilgėlėmis ir kitomis naudingomis žolelėmis suvartojo kaip maistą dar gyva, bet alkstanti tauta.

O ąžuolų lapų vainikams praktiškai nebeliko. Kol Seimas niekaip neprisirengia tvarkyti ir tobulinti kovos su korupcija, kyšininkais ir kita nešvara įstatymų, ąžuolus baigia sugraužti dvikojai parazitai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"