TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kruvinas islamistų išpuolis prieš Prancūziją

2015 11 14 14:57

Lapkričio 13 d. penktadienio vakarą Paryžiaus koncertų salėje Bataclan susirinko virš tūkstančio paryžiečių paklausyti roko grupės, atvykusios iš Niujorko, koncerto. Netikėtai koncerto pradžioje į salę įsiveržė keletas automatais ginkluotų teroristų ir ėmė šaudyti į žiūrovus.

Teroristai paskelbė, kad visi esantys salėje yra jų įkaitai. Paryžiaus antiteroristinė policija šturmavo koncertų salę ir nukovė keturis teroristus, per susišaudymus žuvo virš 80 taikių roko gerbėjų ir daugybę jų buvo sužeista.

Beveik tuo pačiu metu šiaurinėje Paryžiaus dalyje 80 tūkstančių prancūzų ir Paryžiaus svečių susirinko į didžiausią miesto stadioną Stade de France stebėti draugiškų futbolo rungtynių tarp Prancūzijos rinktinės ir Vokietijos komandų. Rungtynes žiūrėjo ir Prancūzijos prezidentas Fr.Hollandas. Apie 20-tą rungtynių minutę savižudžiai teroristai susisprogdino stadione, nužudydami keturis futbolo varžybų žiūrovus ir vienuolika iš jų sužeidė. Prezidentas buvo evakuotas, o po rungtynių, kurias laimėjo prancūzai 2 : 0, pabaigos sėkmingai buvo evakuoti visi sirgaliai, kurie, atsiliepdami į teroristų išpuolį, eidami giedojo „Marselietę“ – Prancūzijos himną.

Tą patį vėlyvą vakarą nugriaudėjo dar keturi sprogdinimai viešose Paryžiaus maitinimo įstaigose. Iš viso per nakį, gerai koordinuotų šešių teroristinių išpuolių metu buvo nužudyti 128 žmonės, apie 250 sužeistų, iš kurių apie 80 – ties būklė yra kritiška.

Taip prasidėjo košmariška naktis Prancūzijos sostinėje, kurią daugelis apžvalgininkų pavadino prancūziška rugsėjo 11-tąja, lygindami lapkričio 13 – tos nakties įvykius Paryžiuje su islamo teroristų įvykdytu Niujorko dvynių dangoraižių susprogdinimu 2001 metais Amerikoje, kai žuvo apie trys tūkstančiai amerikiečių. Toks žiaurus teroristinis aktas Paryžiuje buvo įvykdytas pirmą kartą po Alžyro karo , trukusio nuo 1954 iki 1962 metų.

Iki šeštadienio vidurdienio nebuvo aišku, kas šį barbarišką aktą organizavo. Vidurdienį Islamo valstybė prisiėmė atsakomybę už jį. Prancūzijoje paskelbtas trijų dienų gedulas, Paryžiuje iš esmės įvestas karo stovis, sugriežtinta visoje šalyje sienų kontrolė.

Teroristinis išpuolis įvykdytas prieš būsimą didžiųjų valstybių vadovų susitikimą, kuris turėtų įvykti Paryžiuje lapkričio mėnesio pabaigoje– gruodžio pradžioje.

JAV prezidentas B. Obama ir Vokietijos kanclerė A. Merkel buvo pirmieji valstybių vadovai pareiškę užuojautą Prancūzijos tautai ir paskelbę ryžtą kovoti prieš teroristus, kokio tikėjimo jie nebūtų.

Prancūzija ne pirmą kartą kenčia nuo islamo fanatikų – teroristų atakų. Paskutinis, visai neseniai įvykdytas teroristų išpuolis įvyko traukinyje, kai teroristai buvo nuginkluoti ir suimti atostogaujančių amerikiečių karių, atsitiktinai važiavusių tuo pačiu traukiniu.

Musulmonų teroristai šiuo išpuoliu norėjo pagąsdinti Prancūziją ir liberalią jos visuomenės dalį, kuri nesibaimina kritikuoti fanatiško bei radikalaus islamo ir jų lyderių, o taip pat atkeršyti prancūzų valdžiai už jos įvykdytus karinius oro antskrydžius prieš Islamo valstybės karines struktūras.

Tačiau tokios šalys kaip Prancūzija, kuri turi bendrą šimtmečių istoriją su musulmonų pasauliu, ne vieną dešimtmetį kovoja su fanatikais ir teroristais prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo, nepavyks išgąsdinti. Tokiais barbariškais metodais teroristai nepatrauks ir eilinių islamo tikinčiųjų, kurių Prancūzijoje gyvena keli milijonai. Jie Prancūziją atvyko gyventi normalaus civilizuoto gyvenimo, o ne kariauti vardan fanatiškų idėjų, nešančių skausmą ir artimųjų netektis.

Žinoma, Prancūzijos valdžia supranta, kad vien karinėmis priemonėmis nepavyks sustabdyti gerai tų pačių vakarų valstybių apginkluotų ir turtingų Saudo Arabijos, Kuveito ir Kataro valstybių remiamų, teroristų fanatikų. Kovojant prieš juos, tikslinga siekti kuo greičiau įvesti taiką Sirijos ir Irako teritorijose. Gal būt, pasitelkiant ir vietinius diktatorius? Kaip tai daro Rusija. Neatsitiktinai JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas parėmė Rusiją kovoje su Islamo valstybe, su teroristais.

Didžiausią rūpestį po Prancūzijos teroristų išpuolis Paryžiuje sukėlė Vokietijoje, į kurią per paskutinius mėnesius plūstelėjo tūkstančiai musulmonų pabėgėlių. Jau patys vokiečiai nesuskaičiuoja, kiek šimtų tūkstančių karo ir ekonominių pabėgėlių yra jų šalyje. Įtakingas Miuncheno dienraštis „Suddeutsche Zeitung“ atvirai parašė, kad niekas Vokietijoje nežino, kiek jų šalis turi pabėgėlių.

Laimei, tarp pabėgėlių kol kas nerasta teroristų, bet niekas negali garantuoti, kad jų visai nėra.Todėl tikėtina, kad po kruvino išpuolio Paryžiuje, vakarų visuomenė kur kas atsargiau ir skeptiškiau bei radikaliau ims žiūrėti ir į pabėgėlius, stengsis griežčiau apriboti jų atvykimą, sustiprins visoje ES sienų kontrolę ir daugiau ims skirti lėšų kovai prieš terorizmą. Vakarams nėra kito pasirinkimo – tik jį nugalėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"