TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kruvinojo penktadienio pasekmės

2015 11 21 6:00

Ar kruvinasis penktadienis Paryžiuje kaip nors pakeis procesus, vykstančius Sirijoje ir visame Artimųjų Rytų regione? Ar įvyks koks nors lūžis toje sumaištyje, kuri trunka jau ketverius metus ir kuriai nematyti pabaigos? Ar pasikeis europiečių požiūris į islamiškojo terorizmo grėsmę, gyvuojančią visai šalia jų?

Kad ir neturint aiškių atsakymų į anksčiau iškeltus klausimus, galima teigti, jog kruvinasis penktadienis pirmiausia parodė keistą Prancūzijos valdžios požiūrį į terorizmo grėsmę šalyje. Juk ne taip seniai, šių metų sausį, teroristai tiesiog sušaudė savaitraščio „Charlie Hebdo“ žurnalistus jų darbovietėje. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tada sakė, kad tokių žudynių daugiau niekada neturi pasikartoti, ir susikibęs rankomis su kitų Europos valstybių lyderiais žygiavo Paryžiaus gatvėmis. Reginys buvo gražus, jaudinantis, tačiau konkrečių išvadų, kaip dabar paaiškėjo, taip ir nepadaryta. Greičiausiai F. Hollande'as už lapkričio 13-osios išpuolius sumokės savo politine karjera, nes tokiais sudėtingais laikais prie valstybės vairo turi stovėti ne kalbantys ir solidarumo eitynes organizuojantys, bet veikiantys politikai. Regis, šalies prezidentu vėl gali tapti Nicolas Sarkozy.

Kruvinasis Paryžiaus penktadienis, deja, ne pirmą kartą parodė, kad ne tik prancūzų, bet ir kitos europietiškosios visuomenės yra tapusios savo sukurtų tolerancijos, politinio korektiškumo principų aukomis. Europietiški pilietinio ugdymo vadovėliai jau ne vieną žmonių generaciją moko ir išmokė gerbti kitaip manančius, kitaip besielgiančius, kitokią religiją išpažįstančius asmenis. Išmokė, kad reikia būti tolerantiškiems ir korektiškiems, neįskaudinti ir neįžeisti kitų, tačiau nepamokė, ką daryti tuomet, kai tie kiti visai nenori būti tolerantiški jiems. Nepamokė, kaip būti pakantiems netolerancijai!

Būtų pusė bėdos, jei ta netolerancija būtų rodoma nepagarbiu elgesiu, žodiniais konfliktais ar pan. Tačiau ji reiškiama neapykanta ir žudynėmis. Kaip aiškėja, kruvinąjį penktadienį į niekuo dėtus žmones šaltakraujiškai šaudė jauni musulmonai, gimę ir užaugę Prancūzijoje bei Belgijoje. Kaip prabėgo jų vaikystė ir paauglystė, jei jau tokiame jauname amžiuje degama šitokia neapykanta savo tėvynainiams? Ką ne taip darė prancūzų ir belgų pedagogai, kad neišugdė tiems jaunuoliams tolerancijos kitokiems negu jie?

Apie tolerancijos ugdymo nesėkmę liudija ir naujas reiškinys prancūzų visuomenėje – Prancūzijos žydai pradėjo beveik masiškai emigruoti į Izraelį, nes šalyje pasijuto nesaugūs. Pasirodo, juos ėmė terorizuoti vietos arabai, neslepiantys savo neapykantos žydams. Kaip televizijos kanalui RTVi sakė vienas į Izraelį jau emigravęs Prancūzijos žydas, Didžiosios prancūzų revoliucijos šūkius – laisvė, lygybė, brolybė – būtina papildyti nauju šūkiu – saugumas.

Prancūzų politinis korektiškumas pasiekė tokią ribą, kad nebegalima klausti žmogaus nei jo tautybės, nei išpažįstamos religijos. Visi yra prancūzai kaip politinė tauta. Tačiau būtent todėl Prancūzijos valdžia nežino, kiek šalyje gyvena musulmonų. Ir kai prancūzas vardu Ahmedas ar Ibrahimas ima terorizuoti prancūzą vardu Davidas ar Chaimas, iš išorės tai atrodo kaip prancūzų tarpusavio konfliktas, bet taip paslepiamas svarbus faktas, jog šis incidentas yra religinis ir etninis. Ar nuo to, kad tokie konfliktai neįvardijami tikraisiais vardais, kam nors geriau? Ar visus šalies gyventojus pavadinus prancūzais išnyksta religiniai ir kitokie šios visuomenės skirtumai?

Kruvinasis penktadienis stebuklingai pakeitė Rusijos vaidmenį Sirijos pilietiniame kare. Rugsėjo pabaigoje Vladimiras Putinas pradėjo bombardavimus Sirijoje iš esmės tik todėl, kad būtų vienas pasaulinės politikos žaidėjų, sprendžiančių šio sudėtingo regiono tolesnę raidą. O jei V. Putinas nebūtų įsitraukęs į karą Sirijoje? Kas dabar klaustų jo nuomonės, kaip toliau kovoti su „Islamo valstybe“? Rusijos vadovas toliau būtų likęs smerkiamu atstumtuoju dėl agresijos Ukrainoje, įklimpusiu ten be jokių ryškesnių laimėjimų.

Dabar V. Putinas vėl yra lygus tarp pasaulio lyderių, su juo tariamasi, į jį kreipiamasi. Kokie iškalbingi Prancūzijos prezidento F. Hollande'o žodžiai apie tai, kad artimiausiomis dienomis jis susitiks su prezidentu Baracku Obama ir prezidentu V. Putinu. Rusijos vadovas pagal svarbą jau prilyginamas Amerikos vadovui.

Taigi kol kas V. Putinui lyg ir sekasi. Užgrobė Krymą, siekdamas nukreipti rusų dėmesį nuo blogėjančios šalies ekonominės padėties, paskui sukėlė tikrą karą Donbase, bet sulaukė sankcijų ir tam tikros izoliacijos. Sirija buvo palankus būdas tą izoliaciją įveikti, ir V. Putinas juo sėkmingai pasinaudojo. Galima kalbėti net apie tam tikrą politinio žaidėjo talentą, tačiau žinant, kad šie V. Putino „žaidimai“ jau kainavo dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių, žodžio „talentas“ nesinori ištarti, nebent su neigiama potekste.

Kas toliau? V. Putinas lyg ir grįžo prie pasaulio vadovų stalo, tiesiog įsipiršo. Gal kiti lyderiai nelabai tam ir priešinosi, nes jokia Vakarų šalis nenori veltis į karą su „Islamo valstybe“ žemėje, apsiriboja tik bombardavimais iš oro. Tačiau visi supranta, kad partizaninius metodus naudojančių islamistų antskrydžiais neįveiksi. Jei rusai nori su islamo teroristais kariauti sausumos pajėgomis, kodėl jiems to neleidus?

Rusų karo analitikai jau beveik neabejoja, kad artimiausiu metu V. Putinas pasiųs į Siriją 25–30 tūkst. karių ir pradės antžemines karines operacijas. Bet tuo, anot kai kurių ekspertų, nebus apsiribota – prisidengusi kova su terorizmu, Rusija užpuls Saudo Arabiją. Jei taip nutiks, sunku net įsivaizduoti, kuo virs V. Putino ambicijos būti pasaulio lyderiu. Guodžia nebent tai, kad Rusijos ekonomika toliau sėkmingai silpsta, tačiau valdžia nesiima jokių esminių priemonių padėčiai keisti. Kremlius vis laukia, kada pakils naftos kainos, o užpuldamas Saudo Arabiją jis tikrai tas kainas pakeltų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"