TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

KT galias būtina riboti

2013 09 25 6:00

Seime inicijuojamos pataisos keisti Konstituciją ir atimti iš Konstitucinio Teismo (KT) teisę spręsti ekonominius ir finansinius klausimus. Problema seniai pribrendusi, nes KT intervencijos į šalies finansų sistemą jau gerą dešimtmetį kelia sumaištį ir veda prie didžiulių iškraipymų.

Kantrybės taurę perpildė KT sprendimas dėl valstybės tarnautojų grupės – teisėjų, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos pareigūnų, kalėjimų darbuotojų, viceministrų ir Seimo narių padėjėjų – algų, sumažintų krizės laikotarpiu, padidinimo. Seimas įgyvendino šį KT nurodymą, tačiau daugeliui susidarė įspūdis, kad toks sprendimas stokoja ekonominės logikos ir pažeidžia socialinį teisingumą. Kaip tik šiuo metu pranešama, kad atlyginimai savivaldybių tarnautojams vėluoja po du tris mėnesius, valstybėje nestinga ir kitų bėdų. Vyriausybė atliekamų lėšų neturi, todėl atlyginimai valstybės tarnautojų elitui bus didinami kitų poreikių sąskaita. Nėra perdėta grėsmė, kad nuosekliai įgyvendinant vien teisiniais argumentais paremtus KT sprendimus valstybę gali ištikti bankrotas.

Iš tiesų valstybės gyvenime yra tikras nesusipratimas, kad dar viena institucija, be Seimo, turi galimybę priiminėti sprendimus dėl biudžeto išlaidų, dėl dešimčių, šimtų milijonų litų skyrimo vienam ar kitam tikslui. Tai pažeidžia vadybinę ir ekonominę logiką. Įpareigojimas kažkam skirti lėšas yra tik dalis sprendimo, ir gal net mažesnioji dalis.

Dėl šių priežasčių pasiūlymas apriboti KT galimybę spręsti finansinius klausimus yra pagrįstas. Finansų sritį būtina išskirti, nes kiekvienas sprendimas čia paliečia visą finansų ir ūkio sistemą ir yra didelė galimybė, kad bet kokia kaina įgyvendinant neskundžiamą KT sprendimą bus padaryta dar didesnių pažeidimų ir socialinio teisingumo iškraipymų. Jei jau KT turi teisę priimti sprendimus dėl lėšų skyrimo, būtų nuoseklu jį įpareigoti kiekvieną kartą kartu nurodyti, iš kur tų lėšų paimti. Tačiau tai būtų dar didesnė intervencija į Seimo ir Vyriausybės darbą.

Ar gali darniai funkcionuoti sistema, kurioje sprendimai dėl lėšų skyrimo priimami chaotiškai, neapsvarsčius alternatyvų, net nesiekiant, kad lėšos būtų panaudojamos tinkamiausiu ir efektyviausiu būdu? O juk taip sprendimus priima KT, kalbėdamas tik dėl teisės aktų, kurie buvo apskųsti. Krizės laikotarpiu buvo priimta šimtai sprendimų, o apskųsti ir pripažinti antikonstituciniais tik keletas. Ar tai reiškia, kad visiems kitiems sprendimams negalima nieko prikišti? Suprantama, kad skundžiamasi dėl atlyginimų, tačiau visokiausių iškraipymų gali būti pačiose įvairiausiose srityse. Sumažintas finansavimas ligoninėms, slaugos namams, kalėjimams, mokykloms, policijos komisariatams, neįgaliesiems ir tremtiniams. Savivaldybėms valstybė įsiskolino 400 mln. litų. Tarnautojų elitui atlyginimą pakėlėme, o ar su kiemsargiais jau atsiskaityta? Pagaliau galime kelti klausimą, kodėl viename rajone kelių tinklas atnaujinamas greičiau nei kitame? Jei norėtume sisteminio požiūrio (o jis būtinas, kai kalbama apie šalies finansus), KT privalėtų tarti žodį dėl kiekvieno Seimo ir Vyriausybės sprendimo, tačiau toks valdžios sprendimų dubliavimas ir neįmanomas, ir absurdiškas.

Sprendimai dėl finansų nėra neutralūs – jie neišvengiamai turi ideologinį pagrindą. KT savo sprendimus grindžia tuo, kad krizės metu mažinant atlyginimus pažeistas proporcingumo principas. Tačiau toks proporcingumas pats savaime nėra jokia vertybė. Socialiai teisingiau būtų atlyginimus labiau mažinti daugiau uždirbantiems, o gaunantiems mažesnį atlyginimą nurėžti mažiau. Tai ypač aktualu, kai bendras atlyginimų lygis žemas, nes mažiausiai uždirbantiems tokiu atveju tiesiog nėra ko rėžti – dėl sumažintų pajamų yra pažeidžiamas žmogaus orumas. Tuo tarpu KT akivaizdžiai gina didesnes pajamas gaunančius valstybės tarnautojus: norint mažinti atlyginimą labiau pasiturintiems privaloma kartu iš elgetos atimti ir lazdą. Gal požiūris ir gali gyvuoti, tačiau jį turi reikšti rinkėjams atsiskaitantys politikai, o ne neklystamumo aureolę užsidėję teisėjai.

Neaišku ir tai, kodėl Vyriausybė kilus krizei negali savo nuožiūra mažinti atlyginimų, o turi vadovautis KT nustatytais principais, nors keldama atlyginimus visą laiką pati savarankiškai priiminėjo sprendimus, ir tuo metu apie Konstitucijos pažeidimus niekas nekalbėjo. Galima teigti, kad valstybės sektoriuje per ilgą laiką susiklostė atlyginimų disproporcijos – atlyginimų kontrastai yra pernelyg dideli ir niekuo nepateisinami (o tai iš tikrųjų yra), arba kai kurių sričių tarnautojai yra nepelnytai nuskriausti, kiti - apdovanoti privilegijomis. Kodėl kilus krizei peržiūrėdama atlyginimus politinė valdžia negali koreguoti tokių iškraipymų, jeigu juos pastebi? Tokius iškraipymus taisyti yra įprastas Seimo ir Vyriausybės darbas, kuris dabar paskelbtas Konstitucijos pažeidimu.

KT sprendimo dėl atlyginimų padidinimo valstybės tarnautojų elitui įgyvendinimas sukėlė neteisybės ir žmonių nusivylimo sava valstybe jausmą. Seimo nariai beviltiškai gūžčioja pečiais, esą jie privalėję priimti šį sprendimą ir nieko negalį pakeisti. Tačiau žmonės savo valstybėje turi teisę tikėtis teisingumo – apskritai imant, jiems net nesvarbu, kokia institucija priėmė sprendimą ir kokiais konstituciniais bei įstatyminiais keliais bei klystkeliais prie jo prieita. Didžiausia atsakomybė už viską tenka Seimui - kaip svarbiausiai valstybės valdžios institucijai. Todėl Seimas ir privalo problemas spręsti iš esmės, šiuo atveju – peržiūrėdamas KT įgaliojimus.

Europoje esama precedentų. 2012 metais įsigaliojusiose Vengrijos Konstitucijos pataisose numatoma, kad finansinius ir mokesčių klausimus KT gali nagrinėti tik tada, jei kreipimosi pagrindas yra įtarimai dėl žmogaus orumo, taip pat dėl minties, žodžio, sąžinės ir religinės laisvės pažeidimų. Daugelis Vengrijos Konstitucijos pataisų buvo vadinamos kontroversiškomis, tačiau ši nesulaukė nei didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio, nei priekaištų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"