TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

KT šiurkščiai nusprendė nekeisti politikos ir teisės proporcijų

2011 01 12 0:00

Iki gyvos galvos taikytas sprendimas uždrausti piliečiui R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose buvo neproporcingas ir neatitiko Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus. Taip praeitą savaitę paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Kad proporcingumo principas yra neatskiriamas nuo teisingumo principo, privalo žinoti kiekvienas pirmo kurso studentas teisininkas. Tai daugybos lentelė, kurios neišmokus buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris tikrai nepasirašys įskaitos. Kaip atsitiko, kad šįkart įskaitos negavo Lietuvos valstybė?

Norint čia bent kiek susivokti, reikia atsigręžti į neseną istoriją. "Nuo 2004 m. balandžio 6 d. Seimo sprendimu R.Paksas pašalintas iš prezidento pareigų", - paskelbė Seimo posėdžiui pirmininkavęs tuometis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, nutraukęs 13 mėnesių ir 11 dienų trukusį R.Pakso prezidentavimą.

Likus maždaug savaitei iki apkaltos parlamentinė Konstitucinių pataisų rengimo komisija nepritarė Konstitucijos pataisai, kuria siūloma uždrausti apkaltos būdu nuo pareigų nušalintiems asmenims 5 metus kandidatuoti į Seimą. Ši pataisa taip pat uždraustų ir siekti prezidento posto, nes į valstybės vadovus gali pretenduoti tik asmuo, kuris gali būti renkamas į Seimą. R.Paksas jau buvo prasitaręs dalyvausiąs pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, jeigu Seimas jį nušalintų. Tuomet dar niekas neabejojo, kad Konstitucija nedraudžia nušalintam prezidentui vėl siekti valstybės vadovo posto.

2004 m. balandžio 8 d. Liberalų demokratų partijos prezidiumas paprašė R.Paksą sutikti kandidatuoti pirmalaikiuose prezidento rinkimuose. Tą pačią dieną tuometis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovas Algirdas Meškauskas išplatino pareiškimą, kad R.Paksas neturi teisės vėl kandidatuoti į prezidentus, nes pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir tai pripažino KT. Pagal šio įstatymo 15 straipsnį valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus ir atleisti iš valstybinės tarnybos, 3 metus nuo atleidimo negali būti priimami į valstybės tarnybą. Šiame kontekste svarbiausia tai, kad ir vėl buvo akcentuojama termino sąvoka. Tiesa, dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymo prezidentui suabejojo teisės ekspertai, tarp jų ir konstitucinės teisės profesorė Toma Birmontienė, buvusi R.Pakso patarėja ir būsimoji KT teisėja.

2004 m. balandžio 16 d. apie savo kandidatavimą pirmalaikiuose prezidento rinkimuose R.Paksas patvirtino Liberalų ir demokratų partijos kongrese. Po savaitės Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ilgai diskutavusi, vis dėlto nusprendė išduoti parašų rinkimo lapus R.Paksui.

2004 m. gegužės 4 d. Seimo ypatingos skubos tvarka priimta Prezidento rinkimų įstatymo pataisa, numatanti, kad prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo jo pašalinimo iš pareigų ar mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip 5 metai. Tai formaliai užkirto kelią R.Paksui dalyvauti prezidento rinkimuose ir dar kartą akcentavo termino sąvoką, tiksliau, įsriegė ją į įstatymą.

VRK, prieš tai išdavusi R.Paksui parašų rinkimų lapus, Seimui priėmus Prezidento rinkimų įstatymo pataisą, iškart nusprendė neregistruoti R.Pakso kandidatu į prezidentus. Tuo metu Seimo liberaldemokratai Prezidento rinkimų įstatymo pataisas apskundė KT.

KT sprendimą jau žinome: pagal galutinį ir neskundžiamą sprendimą, apkaltos būdu nušalintas pareigūnas niekada negalės eiti pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką. Kitaip tariant, R.Paksas pagal šį sprendimą iki gyvos galvos negalėtų eiti jokių valstybinių pareigų, susijusių su priesaika.

KT sprendimas daug kam buvo netikėtas - turiu galvoje ne tik R.Pakso šalininkus, kurie patys kreipėsi į KT. Mat iki tol ekspertų erdvėje draudimo "iki gyvos galvos" galimybė tiesiog nebuvo aktyviai svarstoma. Tačiau vos tik paskelbus KT sprendimą pasigirdo skeptiškų balsų. Pavyzdžiui, teisininkas Kęstutis Čilinskas iškart atkreipė dėmesį į proporcingumo principo pažeidimą ir galimas problemas su EŽTT.

Naujausias šios istorijos etapas - KT pareiškimas dėl EŽTT sprendimo įgyvendinimo, kuriame pakankamai skaidriai pasakyta, jog KT doktrina nebus koreguojama. "Įgyvendinant minėtą EŽTT sprendimą - siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas ir taip pašalinti nesuderinamumą tarp LR Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos LR Konstitucijos pataisos." Kitaip tariant, KT (jo sudėtyje likę trys 2002-2005 m. posėdžiavę teisėjai - Armanas Abramavičius, Zenonas Namavičius, Kęstutis Lapinskas (pirmininkas) nesirengia taisyti ankstesnės sudėties KT klaidų (2002-2005 m. KT teisėjais buvo E.Kūris (pirmininkas), A.Abramavičius, Egidijus Jarašiūnas, Kęstutis Lapinskas, Z.Namavičius, Augustinas Normantas, Jonas Prapiestis, Vytautas Sinkevičius, Stasys Stačiokas), o siūlo dėl vieno asmens geriau taisyti Konstituciją.

E.Kūrio KT turėjo mažiausiai dvi galimybes: pripažinti Seimo nustatytą 5 metų terminą kaip neprieštaraujantį Konstitucijai (tuomet kreiptis į EŽTT R.Paksas nebūtų turėjęs pagrindo) arba pasirinkti dabar galiojančią doktriną, akivaizdžiai pažeidžiančią proporcingumo principą. Arba E.Kūrio KT (skirtingai nei R.Pakso politiniai oponentai, siūlę įvesti apribojantį terminą) pristigo kvalifikacijos suvokti, kad jie šiurkščiai pažeidžia principą, labai artimai susijusį su teisingumo principu, arba jie tą padarė sąmoningai - tikėdamiesi, kad R.Paksui neužteks jėgų nuskristi iki EŽTT. Tiesą pasakius, nežinia, kas blogiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"