TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

KT teisėjas: V.Jakunino apdovanojimas neprieštarauja Konstitucijai

2010 09 28 0:00

Nemažą reakciją sukėlė LŽ apžvalgininkų Mindaugo Veličkos (LŽ, 2010 09 14) ir Tomo Čyvo (LŽ, 2010 09 17) komentarai dėl Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriuo prezidento Valdo Adamkaus dekretas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

LŽ siūlo skaitytojams KT teisėjo, žinomo konstitucinės teisės žinovo, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Egidijaus Šileikio atskirąją nuomonę dėl KT rugsėjo 7 dieną priimto nutarimo, kuriuo prezidento V.Adamkaus dekretas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir įstatymams. Šiuo dekretu, be kitų užsienio piliečių, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas ir Rusijos Federacijos pilietis Vladimiras Jakuninas. Ordino kavalierius yra vienas įtakingiausių Rusijos asmenų: žvalgybos generolas, artimiausios Rusijos premjero Vladimiro Putino aplinkos žmogus, Rusijos nacionalinės šlovės centro ir Šv. Andrėjaus fondo, finansuojančių Rusijos stačiatikių bažnyčios projektus, globos tarybos pirmininkas, aktyvus stačiatikių bendruomenės narys, bendrovės "Rusijos geležinkeliai" prezidentas. Jo vadovaujama kompanija - viena didžiausių Rusijoje. Įmonės įstatinis kapitalas siekia 52 mlrd. JAV dolerių, apyvarta - 40 mlrd. JAV dolerių, pelnas - 3 mlrd. JAV dolerių. "Rusijos geležinkeliai" yra antri pasaulyje pagal savo infrastruktūros tinklą (85 500 km geležinkelio vėžių), juose dirba daugiau kaip milijonas darbuotojų.

KT ėmėsi šios bylos, gavęs Seimo narių grupės kreipimąsi. Jį inicijavo Seimo nariai Saulius Pečeliūnas, Valentinas Mazuronis, Loreta Graužinienė ir kiti, talkinant krašto apsaugos ministro patarėjui, buvusio KT pirmininko Egidijaus Kūrio globotiniui Dainiui Žalimui. LŽ apžvalgininkas M.Velička atskleidė šio kreipimosi užkulisius. Tarp jų - kad ši byla buvo dar vienas teisininkų grupuotės ir "valstybininkais" pasivadinusių saugumo pareigūnų, verslininkų bei kitų įtakingų veikėjų aljanso įrankis kontroliuoti per Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininko Vytauto Pociūno išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybių parlamentinį tyrimą besiblaškantį tuometį prezidentą. Kaip rodo mūsų apžvalgininko turima medžiaga, kreipimosi į KT autoriui D.Žalimui buvo dosniai atsidėkota: jo sutuoktinė Skirgailė Žalimienė tapo Vyriausiojo administracinio teismo teisėja, nors neturėjo jokios teisėjo patirties ir stokojo kompetencijos administracinės teisės srityje, o pačiam autoriui pažadėta KT teisėjo vieta.

Dabar LŽ redakcija perskaitė solidžius profesoriaus E.Šileikio, KT teisėjo, atskirosios nuomonės argumentus ir tik dar tvirčiau įsitikino tos bylos politizuotumu. Beje, šis KT teisėjas vienintelis pareiškė atskirąją nuomonę ir neskaidraus energetinio projekto "Leo LT" steigimo byloje, nesutikdamas su KT daugumos teiginiu, kad "Leo LT" nėra monopolija. Gerai, kai yra žmonių, drįstančių pasakyti, jog balta yra balta, o juoda - juoda. Tik liūdna, kad jų tiek mažai ir kad tai dažniausiai tėra atskiroji nuomonė. Tiesa, dar taip neseniai jų visai nebuvo.

Pateikiame KT teisėjo teksto atpasakojimą. Profesorius, nesutikdamas su KT nutarimo rezoliucijos 5 ir 6 punktais, rašo: "Manau, jog Seimo narių grupės ginčytas Respublikos Prezidento dekretas (ta jo dalis, kurioje nurodomas V.Jakuninui skirto valstybės apdovanojimo pavadinimas) yra teisiškai nekorektiškas, tačiau iš esmės jis nei paneigia, nei iškreipia 1991 metų Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme nustatytus ordinų pavadinimus, todėl negali prieštarauti nei šiam įstatymui, nei Konstitucijai, juolab kad terminas "komandoras" yra tarptautinis (visuotinai priimtinas) "vidurinio" (3-iojo) laipsnio ordino patikslinimas, net pavartotas pirminėje (1930 m.) to įstatymo redakcijoje."

KT teisėjas tokią teisinę poziciją grindžia šiais argumentais: "Nėra protinga ir proporcinga, jei V.Jakuninui skirtas apdovanojimas dėl viso labo jo įvardijimo turėtų būti laikomas neteisėtu ir nekonstituciniu apdovanojimu, atsižvelgiant į tai, kad:

- pagal tą patį dekretą tuo pačiu apdovanojimu apdovanota dar 11 (!) užsienio valstybių piliečių;

- pagal tą patį dekretą kitais apdovanojimais, kurie įvardyti minėtame 1991 metų įstatyme nenumatytais tarptautiniais terminais (pavyzdžiui, Riterio kryžiumi, Karininko kryžiumi, taip patikslinant tame 1991 m. įstatyme nustatytų penkių laipsnių ordinų reikšmę), apdovanojami dešimtys asmenų, tarp jų - užsienio valstybių piliečių."

Profesorius E.Šileikis konstatuoja, kad "siekiant išsklaidyti neaiškumą dėl V.Jakuninui skirto ordino pavadinimo, buvo sukeltas dar didesnis neaiškumas dešimčių kitų asmenų, nurodytų tame pačiame Respublikos Prezidento dekrete, apdovanojimų teisėtumo atžvilgiu".

Teisėjas pažymi, jog "dekreto septynių žodžių junginys ("Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius"), kurio pirmieji penki žodžiai vartojami minėtame 1991 metų įstatyme, iš esmės negali prieštarauti tam įstatymui ir Konstitucijai vien dėl to, kad paskutiniai du žodžiai ("Komandoro kryžius") tame įstatyme nevartojami. Šiais žodžiais pagal tarptautinę terminiją perfrazuojamas (patikslinamas) tame įstatyme nustatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas".

"Būtų nelogiška manyti, kad Respublikos Prezidento dekrete vietoj įstatymo žodžių "3-iojo laipsnio" pavartojus įstatyme nesančius žodžius "Komandoro kryžius" buvo sukurtas visiškai naujas valstybinis apdovanojimas, taigi ordinas, neturintis jokio įstatymo nustatyto pagrindo", - rašo KT teisėjas.

Konstitucinės teisės žinovas pripažįsta, jog "Respublikos Prezidento dekretas (jame pavartotų terminų požiūriu) yra teisiškai nekorektiškas, nes gali sukelti tam tikrą teisinį neaiškumą". Tačiau, Vilniaus universiteto profesoriaus žodžiais, "tas viso labo kalbinis neaiškumas palyginti lengvai išsklaidomas, atsižvelgiant į tai, kad pagal tarptautinę ordinų laipsnių patikslinimo tradiciją "vidurinio lygmens" ordinu apdovanotas asmuo gali būti vadinamas komandoru, jam įteiktas ordino garbės ženklas - komandoro kryžiumi, o pats apdovanojimas - X ordino komandoro kryžiumi".

KT teisėjas sako, kad "pagal Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo, galiojusio Lietuvos Respublikoje nuo 1930 metų rugsėjo 1 dienos (ir nurodyto 1991 m. įstatymo preambulėje!), 7 straipsnį "Ordino kavalierius pagal suteiktą jam ordino laipsnį vadinasi: (...) 3-iojo laipsnio ordino kavalierius arba to ordino rikijas (commandeur)...", t. y. 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo, 4-ojo ar 5-ojo laipsnio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanotas asmuo gali būti apibūdintas tarptautiniu žodžiu taip: 1-ojo laipsnio ordino kavalierius - grand-croix, 2-ojo laipsnio - grand officier, 3-iojo - commandeitr, 4-ojo laipsnio - officier, 5-ojo laipsnio - chevalier".

E.Šileikis atskirojoje nuomonėje taip pat atkreipia dėmesį, jog "Seimo 2002 metų sausio 15 dienos posėdyje svarstant Respublikos Prezidento (...) Seimui pateikto Valstybės apdovanojimų įstatymo projektą buvo pažymėta, kad įstatymo projekte numatyti ordinų laipsnių pavadinimai, inter alia Komandoro kryžius, pasaulyje plačiai vartojami, todėl "siūloma priimti tarptautinę normą".

KT teisėjas E.Šileikis nesutinka, kad "Konstitucinis Teismas negalėjo ištirti V.Jakuninui skirto apdovanojimo atitikties 1991 metų įstatymo 1 straipsnyje (žvelgiant per jo prizmę - ir 80 straipsnyje) nustatytam nusipelnymo reikalavimui dėl tos priežasties, jog tame įstatyme buvo nustatyta tokia ordinų skyrimo procedūra, kuri neatitiko Konstitucijos". Profesoriaus kontrargumentai tokie: "Materialinės normos negali būti tapatinamos su procedūrinėmis normomis ir nuopelnų skyrimo pagrindas (nusipelnymas kaip iš Konstitucijos ir 1991 m. įstatymo kylantis kriterijus) yra materialinė norma, kuri gali būti savarankiškas patikros pagrindas, nepaisant to, kad su šia norma tik iš dalies susijusios procedūrinės normos, nustatančios ordinus skiriantį subjektą (Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą), neatitiko Konstitucijos."

Atskirojoje nuomonėje teigiama, jog tokiu atveju "KT būtų tekę vertinti teisiškai diskutuotinus pareiškėjo abejonę pagrindžiančius argumentus, susijusius, be kita ko, su Lietuvos ir užsienio valstybių spaudoje skelbta informacija apie V.Jakunino sąsajas su SSRS saugumo tarnyba. Tačiau tokių argumentų (įrodymų, kurių Lietuvos Konstituciniame Teisme iš esmės neįmanoma nei "galutinai patvirtinti", nei "galutinai paneigti") vertinimas savaime nebūtų tapęs aklaviete". Pasak profesoriaus, "Konstitucinis Teismas 1999 metų kovo 4 dienos nutarime vertindamas ginčyto įstatymo (Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos) 1 straipsnio nuostatą ("SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje") konstatavo, kad įstatymo 1 straipsnyje pateiktas VSK veiklos Lietuvoje apibūdinimas yra bendro pobūdžio. Jame atsispindi jau nuo 1990 metų Lietuvos teisės aktuose ne kartą konstatuotas politinis, istorinis, teisinis okupacijos ir jos padarinių įvertinimas. Tai yra istorijos fakto konstatavimas, o ne įstatymų leidėjo suformuluoti pagrindai visų VSK darbuotojų baudžiamajai atsakomybei".

KT teisėjas pabrėžia, kad "net toks užsienio valstybės pilietis, kuris buvo ar galėjo būti atsakingas SSRS saugumo tarnybos pareigūnas (jei tai būtų įmanoma nustatyti Lietuvos teisme), apskritai gali būti apdovanotas Lietuvos valstybiniu apdovanojimu, aišku, jei atitinka nusipelnymo kriterijų konstitucine prasme, susijusia, be kita ko, su Lietuvos užsienio politikos vykdymo konstituciniais pagrindais".

Teisėjas sako, jog "KT nutarime, nepaisant minėtų "neįrodomų" spaudos prielaidų, galėjo ir turėjo būti argumentuotai atsakyta į klausimą, kurį Seimo narių grupės atstovai (Seimo narys V.Mazuronis) teismo posėdyje pažymėjo kaip pagrindinį prašomą įvertinti klausimą, t. y. ištirta, ar išskirtiniais darbais, ypatingomis pastangomis ar net pasiaukojimu hipotetiškai nepasižymėjęs užsienio valstybės pilietis (pareigūnas, valdininkas) tam tikrais atvejais (nebūtinai susijusiais su diplomatiniu protokolu) vis dėlto gali būti - dėl savo statuso toje užsienio valstybėje ir atitinkamų ryšių su Lietuva - apdovanotas Lietuvos valstybiniu apdovanojimu". KT narys E.Šileikis priduria, kad tai turėjo būti padaryta "ypač tokio užsienio valstybių 12 piliečių, apdovanojamų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, grupės šventiško ir draugiško "subalansavimo" atveju, kai šią grupę, patvirtintą Respublikos Prezidento parašu, sudaro Lenkijos, Čekijos, Danijos, Austrijos, Ispanijos, Vokietijos, Jungtinės karalystės, JAV piliečiai ir Rusijos Federacijos pilietis".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"