TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kubilius - kaltas. Kaltas. KALTAS

2010 06 28 0:00

Jei Andriaus Kubiliaus nebūtų, skubiai reikėtų jį sugalvoti. Kai ateina sunkūs laikai ir žlunga gero gyvenimo lūkesčiai, reikia atpirkimo ožio. Lietuvos politinėje sistemoje tas vaidmuo tenka premjerui, ypač jei jis ryžtingai dirba ir bent šiek tiek rūpinasi socialiniu teisingumu. Kritika yra tiesiog užprogramuota.

A.Kubilius nesulaukia paramos, siekiant sutvarkyti valstybės finansus ir konsoliduoti biudžetą. Vyriausybės planai dažnai kritikuojami, nors kritikai nesiūlo rimtų alternatyvų. Apžvalgininkai ir politologai gali tenkintis bendrybėmis, bet iš atsakingų politikų laukiama daugiau. Pirmadienį A.Kubilius pažymėjo, kad atsakomybę dėl viešojo sektoriaus skirtumo tarp pajamų ir išlaidų sumažinimo turi prisiimti ne vien Vyriausybė, bet ir Seimas bei prezidentė. Negalima tvirtai pritarti šiam teiginiui, bet jame yra nemažai tiesos.

A.Kubilius neturėtų perdaug reikalauti iš Seimo ar opozicijos. Tačiau kaip premjeras ir savo partijos vadovas A.Kubilius gali tikėtis palaikymo iš savųjų. Ir kad prezidentė aiškiau pasisakytų.

A.Kubiliaus galia silpnėja. Seimo pirmininkė Irena Degutienė dažnai atsiriboja nuo nepopuliarių Vyriausybės nutarimų. Į viešųjų kritikų gretas įsirikiavo partijos patriarchas Vytautas Landsbergis, laidoje "Savaitės komentaras" pareikšdamas, kad Vyriausybė "užsikasė vienapusiškame, desperatiškame veikime, kaip suturėti biudžetą". V.Landsbergis pasakė, kad dėl perdėto dėmesio biudžetui nesprendžiamos kitos problemos, nepakankamai dėmesio skiriama žmogui, jo jausmams, tad grėsmingai didėja gyventojų nepasitenkinimas.

Biudžetas nėra viskas, bet jis nustato valdžios veiklos parametrus, ką valdžia gali ir ko negali daryti. Kokį biudžetą ir finansų politiką įsivaizduoja premjero politika nepatenkinti konservatoriai, kokius konkrečius pokyčius jie siūlo? Jų žodis būtų svarus, nes jų partija formuoja Vyriausybės politiką.

Auganti kritika kuria regimybę, kad partija nusigręžia nuo premjero. Tai silpnina jau ir taip mažą jo populiarumą bei autoritetą, taigi ir galimybę veiksmingai valdyti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) grandai ir partija turi nutarti, ar jie palaiko Vyriausybės politiką, ar mano, kad reikia keisti ją, tad ir premjerą. Šiuo metu klausimas yra retoriškas. TS-LKD neturi kuo pakeisti A.Kubiliaus ir rimtai nesvarsto tos galimybės. O jei premjeras staiga praneštų, kad atsistatydina, partijoje kiltų sunkiai valdoma panika. Gal net daugiau nerimautų opozicija, nes ji nėra pasirengusi valdyti.

TS-LKD turi deramai palaikyti finansų politiką, kuri sudaro šios Vyriausybės šerdį, arba turi rimtai mąstyti apie premjero keitimą. Jei partija palaiko premjerą, tai turi palaikyti esminius Vyriausybės politikos momentus. Dvilypė laikysena, retorinės adatėlės premjerui, atsiribojimas nuo nepopuliarių sprendimų griauna pasitikėjimą savo, ne svetima Vyriausybe.

Ligi šiol prezidentė Dalia Grybauskaitė gana palankiai vertino Vyriausybės ūkio politiką, švelniai išreikšdavo kritiką. Pastaruoju metu jos tonas paaštrėjo. Metiniame pranešime prezidentė kritikavo vadinamąjį kraštutinį ekonomizmą, kuris užgožia Žmogaus svarbą. Pastabos buvo taikomos Vyriausybei.

Bet Vyriausybė turi galvoti apie konkrečius žmones (o ne tik apie Žmogų), nustatyti, kurie gyventojai yra labiau pažeidžiami ar savarankiškesni, kaip juos paveiks vienas ar kitas valdžios sprendimas. Reikia nutarti, kiek lėšų skirti kuriai programai, kaip lėšas perskirstyti, kokius mokesčius didinti ar mažinti, ar tiesiog nieko nedaryti?

Šiomis dienomis prezidentė pasakė, jog tol nepriims jokių sprendimų dėl Vyriausybės iniciatyvų mažinti motinystės išmokas ir ilginti pensinį amžių, kol nebus apsispręsta dėl kompensacinio mechanizmo sumažintoms pensijoms. Metiniame pranešime ji pabrėžė, kad "dar bent keletą metų valstybė tikrai negalės būti dosni". Kaip suderinti šias lyg ir prieštaringas mintis? Kaip prezidentė įsivaizduoja pensijų kompensavimą, jei dar kelerius metus ūkis augs vangiai, nedidės įplaukos į biudžetą, o išlaidas didins augančios valstybės skolos? Jei dabar negalima sudurti galo su galu, kaip bus rasta lėšų, gal net 1,5 mlrd. litų, kompensacijoms? Sugriežtinta kova su kontrabanda, kad ir kokia ji būtų veiksminga, negebės artimiausiu metu užlopyti biudžeto skylių. Kokio dydžio kompensacijų žmonės gali tikėtis, ar jos bus tik simbolinės? Aiškus prezidentės pasisakymas būtų svarbus, nes ji yra vienintelis žmogus, kurio žodis yra autoritetingas.

Biudžeto politika susieta su mokesčiais. Premjerui nepasisekė įtikinti koalicijos partnerių juos didinti. Lietuvos elitas priešinasi naujiems mokesčiams, nes supranta, kad vieną kartą įvedus naujus mokesčius, nesvarbu, kokie jie būtų kuklūs, bus lengva juos didinti. Vyriausybė dabar siūlo 0,1 proc. tarifu apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Bet patirtis su pridėtinės vertės mokesčiu rodo, kad egzistuojančius mokesčius lengva didinti. Todėl pasiturintieji net aršiau priešinasi progresiniams mokesčiams.

Veiksmingesnis valdymas, griežtesnė kadrų politika, atlyginimų užšaldymas ar mažinimas leis sutaupyti pinigų, bet neišspręs esminių problemų. Naujoji Didžiosios Britanijos konservatorių vyriausybė, tradiciškai arši didesnių mokesčių priešininkė, nutarė juos gerokai didinti. Nematė kitos išeities. Šiuo metu Lietuva yra minimalias paslaugas teikianti minimali valstybė. Jei mokesčiai nebus keliami, Lietuva liks valstybe, kurioje Žmogus greičiau sulauks gražių žodžių nei realios paramos.

Prezidentė neutraliai laikosi mokesčių klausimų. NT ir automobilių mokesčiai ateityje yra "diskutuotini", tačiau jie negali būti laikomi priemone biudžeto skylėms lopyti. Akivaizdu, kad be prezidentės pritarimo nebus naujų ar didesnių mokesčių. Taip pat aišku, kad pritardama jiems, prezidentė rizikuos savo politiniu kapitalu ir užsitrauks nemalonę. Bet jei rūpi Žmogus, gal reikia rizikuoti. O jei ji pritaria Vyriausybės finansų politikai ar mano, kad nėra geresnės alternatyvos, ji galėtų tai pasakyti. Ji taip pat turi toliau kritikuoti nepateisinamus Vyriausybės sprendimus, kaip nutarimą politinėms partijoms pažerti daugiau kaip 4 mln. litų.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"