TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kubilizmo anatomija

2009 10 08 0:00

Termino "kubilizmas" dar neteko matyti spaudoje, nors tokia sąvoka kaip "kubilinės atostogos" jau pasirodė. Taip pavadintos nemokamos atostogos, į kurias verčiami eiti darbuotojai dėl darbo užmokesčio fondo nepakankamumo. Bet grįžkime prie pačios kubilizmo sąvokos.

Visi žino liberalizmą ar socializmą. Tiek liberalai, tiek ir socialistai tvirtina, jog būtina siekti valstybės (ir visų jos gyventojų) gerovės. Liberalai tvirtina, kad ji gali būti pasiekta, jei valstybės doktrina bus iniciatyvos laisvė, nesuvaržyta solidarumo ir socialinio teisingumo varžtais. Socialistai taip pat pripažįsta iniciatyvos laisvės principą, bet jį sieja su dviem kitais: solidarumo ir socialinio teisingumo principais. Jie mano, kad laisvės, solidarumo ir socialinio teisingumo principai yra lygiaverčiai ir jų privalu laikytis, jei norime, kad visuomenėje nekiltų didesnių socialinių konfliktų, tokių kaip riaušės ar net revoliucijos. Taigi socialistai, kitaip nei liberalai, mano, kad ekonomikos pažanga negali būti plėtojama darbuotojų socialinių garantijų sąskaita. Bendra tarp šių abiejų "-izmų" yra tai, kad abiejų pagrindas yra verslo skatinimas, kurį mažai kontroliuoja (liberalai) ar smarkiai kontroliuoja (socialistai) valstybės institucijos.

Kubilizmo principas yra ne verslo skatinimas, bet biudžeto subalansavimas apkraunant verslą mokesčiais ir manant, kad taip padidės įplaukos į biudžetą, taip pat valstybės tarnautojų atleidimas siekiant, kad sumažėtų valstybės biudžeto išmokos. Kubilizmo pasekmes jau matome: tai verslininkų bankrotai ar jų legalaus verslo virtimas šešėliniu, nedarbo augimas iki kritinės 20 proc. ribos, valstybės biudžeto sumažėjimas nuo 60 mlrd. litų 2008 metais iki 20 mlrd. litų šiais metais. Kitiems metams planuojamas biudžetas sunyks iki 10 mlrd. litų. O tai jau gresia labai rimtomis socialinėmis pasekmėmis, kurių vis dar nenori įvertinti dabartinė Vyriausybė.

Jau vien bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjimas net 23 proc. turėjo priversti Vyriausybę atsisakyti kubilizmo. Ypač turint galvoje, kad Europos Sąjungos šalyse BVP sumažėjimo vidurkis tik apie 4 proc., o mūsų kaimynė Lenkija sugebėjo jį net šiek tiek padidinti. Bet Vyriausybė nemato to, ko nenori matyti, ir toliau tęsia tą pačią politiką, neskatindama verslo ir net nemėgindama sumažinti šešėlinės ekonomikos mastų. Užuot tai dariusi, ji toliau smaugia verslą, mažina biudžeto išlaidas atleisdama darbuotojus ir taip juos paversdama "Sodros" išlaikytiniais. Mokesčių mokėtojų armijos sumažėjimas nuskurdino ne tik valstybės, bet ir "Sodros" biudžetus.

"Sodros" biudžetas nukentėjo ne vien dėl mokesčių mokėtojų stygiaus, bet ir dėl papildomų išmokų, kurios atsirado padidėjus bedarbių armijai nuo 7 iki beveik 20 procentų. Per šios Vyriausybės valdymo laikotarpį kubilizmas padidino "Sodros" deficitą dar 1,5 mlrd. litų. Dabar Vyriausybė nemato kito būdo subalansuoti "Sodros" biudžetą, kaip mažinti pensijas. O tai beveik tas pat, kaip įmesti degtuką į parako statinę. Tokių Vyriausybės užmojų išsigando ir Lietuvos prezidentė, dar prieš keletą mėnesių entuziastingai pritarusi kubilizmui arba, kitaip sakant, "diržų veržimo" politikai.

Tad kas darytina norint išvengti skaudžių valstybei ir mums visiems pasekmių? Nematau kito kelio, kaip žlugdančios verslą ir visus Lietuvos gyventojus ekonominės-socialinės politikos pakeitimas į verslą skatinančią politiką. O tai reikštų kubilizmo krachą ir tokios politikos vykdytojų atsistatydinimą ar atstatydinimą. Yra ir kita išeitis: pačiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pripažinti kubilizmo žalą, atsiprašyti rinkėjų ir kardinaliai pakeisti politiką, kartu pakeičiant ir tokį politinį nevykėlį, kaip dabartinis premjeras, politiniu požiūriu kur kas labiau išprususia ir partijų susitarimo ieškančia Seimo pirmininke Irena Degutiene. Kol dar nevėlu. Yra ir trečia išeitis: vietoj fiktyvių "nacionalinių susitarimų" sudaryti nacionalinės vienybės Vyriausybę, kurioje dalyvautų visų pagrindinių partijų atstovai. Ar sugebės TS-LKD ir koalicijos partnerių vadovai žengti kokį vyrišką žingsnį? Abejoju, nes koalicijoje jaučiamas tikrų vyrų (čia turiu galvoje ne lytį, bet ryžtą) deficitas. Juk malonu ir pelninga būti prie valdžios lovio - gal sakysite, kad ne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"