TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kultūra be šaknų?

2008 01 10 0:00

Kultūra nėra vienadienis augalas, atsirandantis iš niekur. Jam reikia gerai išpurentos tradicijų dirvos. Tačiau tradicijos greitai nesusiformuoja.

Nėra taip, kaip pas mus mėgstama daryti: koks nors renginys sugalvojamas, ir jau anonse minima - renginys bus tradicinis. Arba jis surengiamas antrą ar trečią kartą ir jau paskelbiamas tradiciniu. Tradiciška yra tai, kas egzistuoja dešimtmečius, šimtmečius, kame dalyvauja tėvai, vaikai, anūkai ir proanūkiai...Bet mes norime greito rezultato, neturime kantrybės ką nors daryti ar ko nors laikytis ilgai, pastoviai, nuolat, nematydami rezultato tuoj pat. Šiandien ir čia.

Noriu dar kartą grįžti prie naujametės "Traviatos". Šių dienų Operos ir baleto teatre ši tradicija jau, atrodo, užsmaugta. Tas faktas ne kartą daugelio kultūros žmonių aptartas ir apgailėtas, bet negaliu prie jo dar kartą negrįžti, ypač kad ir šįmet dėl jo būta viešų apgailestavimų.

Iš tikrųjų, kodėl šitaip elgiamasi? Juk "Traviata" be abejonės yra vienas iš Dž. Verdžio šedevrų. Gal jos graudus siužetas kai kam (!) atrodo netinkamas Naujųjų Metų išvakarėms, kai dera šėlti ir triukšmingai linksmintis (nes daugelis mūsų, ypač žiniasklaida, tik taip supranta šventimą). Gal jos ryškus ir lengvai įsimenamas melodingumas kai kam atrodo pernelyg elementarus? Tačiau argi būtų blogai, jei turėtume pasaulio meno šedevrą, kurio gražiausias vietas mokėtų atpažinti, paniūniuoti, padainuoti senas ir jaunas Lietuvoje?

Naujųjų Metų šventimo variantų mieste gali būti (ir yra) pasiūlomas ne vienas. Tad kodėl būtinai reikia atimti "Traviatą" iš žmonių, branginančių šią mūsų operos tradiciją, ne tik atsidavusių puikiai Dž. Verdžio muzikai, bet ir norinčių prisiminti ir pagerbti savos, lietuviškos operos, tikrai nepaprastą istoriją, kupiną idealizmo, pasiryžimo ir pasiaukojimo? Kurie norėtų, kad to neužmirštų jų vaikai ir anūkai? Jeigu dauguma šeimų nemokėtų šios tradicijos perteikti, tikriausiai tai galėtų padaryti mokykla, ugdydama pietizmą tokiam unikaliam mūsų kultūros istorijos faktui, šiai ne dirbtinai sukurtai, o tokiai autentiškai mūsų kultūros tradicijai? Norisi tikėti, kad Vilniaus operos ir baleto teatras šios, dar daugelio žmonių atmintyje gyvos, tradicijos galutinai nepalaidojo ir sugrįš prie ištikimų klausytojų pamiltos "Traviatos".

Šia proga apgailestaudama prisimenu dar vieną praleistą galimybę įleisti šaknis į savąją kultūros dirvą. Gal prieš gerą trisdešimtmetį Vilniaus operos ir baleto teatre buvo pastatytas J. V. Goethes zingšpylis "Žvejė". Žinoma, tai bagatelė - niekutis, žaislas. Tačiau jis mums svarbus tuo, kad didysis poetas, paklusdamas laiko dvasiai, į jį įterpė lietuvių liaudies dainą "Aš atsisakiau savo močiutei", kuri į jo rankas pateko per P. Ruigį ir J. G. Herderį. Prisirinko pilna salė žmonių, kurie žinojo, ko čia atėjo. Jie sulaikę kvapą laukė momento, kol dainininkė, išėjusi į avansceną, sudainuos lietuviškąją dainelę.

Aplodismentams nebuvo galo. Buvo truputį graudu, kad didžiuojamės tokia smulkmena ir ją sureikšminame, bet kartu ir labai gera. Visi čia susirinkę buvo vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse girdėję, kad romantizmo epochoje visa Europa atrado liaudies dainą, taip pat ir lietuvių (ja žavėjosi Švietimo epochos išminčius K. F. Lessingas ir net pats J. V. Goethe!) ir kad tai buvo mūsų autentiškas sąlytis su didžiąja Europos kultūra. Čia pat buvo L. Rėza ir K. Donelaitis.

Kodėl nepasinaudojus tokia proga visuomenei šviesti ir sentimentams savajai kultūrai ugdyti? Ar negalėtų tas veikalėlis retkarčiais, tam tinkamomis progomis, vėl nuskambėti? Tačiau žinoma, jis neatitinka mūsų operoje puoselėjamų grandiozinių mostų...

Retai būnu mieste, bet per šventes pasidairiau po centrą pro mašinos langą. Labai nemaloniai nustebino, kad buvusios literatų kavinės vietoje įsikūręs kažkoks bankas. Literatų mėgstama kavinė čia buvo dar nuo tarpukario ir lenkų okupacijos laikų. Su ja siejasi kad ir Cz. Miloszo atminimas. Sovietmečiu ji įvairiai kaitaliojo savo profilį: buvo tapusi paprasčiausia valgykla, bet irgi tradiciškai literatų mėgstama - atsimenu ten jauną V. Kubilių su storiausiu rusų kritiko V.Belinskio tomu prieš akis. Jau Nepriklausomybės laikais ten buvo įsikūręs itin brangus restoranas, taip ir nesugebėjęs prisijaukinti literatūrinės klientūros, bet vis dėlto išlaikęs "Literatų kavinės" pavadinimą. O dabar - štai. Nepabandžius gaivinti ir turtinti tradicijos nueita lengviausiu keliu - jos atsisakyta. Nežinau, kurių miesto tėvų čia nuopelnas - buvusių ar dabartinių. 1976 metais buvau Krokuvoje mokslinėje komandiruotėje. Tik ką duris buvo atvėrusi restauruota XX a. pradžios garsi menininkų kavinė "Jama Michalika" su jugendo stiliaus interjerais, ant sienų iškabintais ten veikusio kabareto "Žaliasis balionėlis" dalyvių šaržais - tarp jų ir mūsiškio J.A.Herbačiausko. Ar ne gražu būtų turėti Vilniuje kažką panašaus? Beje, ir Kaune, berods, neliko literatūrinėmis tradicijomis garsėjusios Konrado kavinės.

Netoli Filharmonijos ilgus metus buvo sena vaistinė - "Baltoji gulbė" su atitinkama emblema lange. Vilniečiai ją irgi atsimena nuo prieškario laikų. Ji išsilaikė per karus ir okupacijas, bet labai abejoju, ar beišlaikys savo paskirtį po remonto...

Taip nyksta tradicijų pėdsakai. Beje, ar reikia tuo stebėtis po vicemero skandalingojo pareiškimo, kad Vilniui elitinis (t. y. profesionalusis) menas nereikalingas? Neįsivaizduoju, kaip savivaldybės vadovai reprezentuos miestą 2009 metais, kai švęsime Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, ir Vilnius bus Europos kultūros sostinė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"