TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kunigai - labiausiai socialiai pažeidžiama grupė?

2013 08 26 12:21

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje nuskambėjo dvi žinutės. Apie tai, kad vyriausybė nepritarė kunigų pensijų padidinimui bei kad į tris Lietuvoje veikiančias kunigų seminarijas įstojo „rekordinis“ pirmakursių skaičius - net 17 klierikų. 

Fantazijos dėlei reikėtų įsivaizduoti universitetuose situaciją, kai kurse mokosi po du studentus. Telšių kunigų seminarijoje studijuoja iš viso 10 klierikų! Kokie seminarijos rūmai, pastato išlaikymas, šildymas, kiek dėstytojų, o ir klierikų maitinimas nemokamas... Tik labai turtinga institucija gali sau tai leisti.

Nemaža dalis kunigų šiandien darbuojasi iš pasišventimo, šalia sakramentų teikimo užsiimdami aktyvia švietimo veikla, šiuolaikine sielovada. Bet tikrai bijau, kad didžioji dalis kunigų tik ir užsiima pelningu „sakramentiniu konvejeriu“. Ir šį darbą galima įvardyti kaip eilinę komercinę veiklą, kuri dar nėra apmokestinama. Dar daugiau, valstybė moka socialinio draudimo įmoką, kad kunigams būtų mokama bazinė pensija.

Kodėl pensijos turi būti mokamos ir tiems kunigams, kuriems tai yra paprasčiausias biznis – be sakramentinių formulių didelė dalis nieko kito ir nemoka, ir net nenori mokėti. O kam? Pinigai – ir dideli – sukasi būtent tuose „sakramentiniuose konvejeriuose“.

Kai kuriose parapijose iškabinamos „rekomendacinės“ (suprask – minimalios) sumos, kiek reikėtų mokėti už sakramentinius patarnavimus. Už Mišias rekomenduojama duoti 40-70 litų, už santuokos sakramentą - 250 litų (kai kur net 700 litų), laidotuvių Mišias – 250 litų, vaiko krikštą – 100 litų. Sudėtinės (kai tuo pat metu meldžiamasi už kelis mirusiuosius) laidotuvių Mišios miesto bažnyčioje su palydėjimu į kapines kainuoja 250 litų! Ir čia „vargšų“ uždarbis už sunkų darbą, kurį tenka vargti visą dieną. Krikštas neretai tęsiasi tik 15 minučių. Mišios - apie pusvalandį. Juk čia jokios kūrybos – tą patį atskaityk, tuos pačius veiksmus, kuriuos jau daugybę kartų kartojai, pakartok dar kartą, ir gausi sumą, kuri įvardijama kaip „auka“, nuo kurios neįmanoma sumokėti socialinio draudimo – tegu tai padaro valstybė kitų mokesčių mokėtojų pinigais.

Aktyvūs kunigai sovietmečiu buvo persekiojami. Šiandien tais dividendais naudojasi visi dvasininkai. Naudą laisvoje Lietuvoje kunigai dalijasi visi po lygiai: ir tie, kurie rizikavo savo laisve, sovietinės valdžios nemalonumais, ir tie, kurie bendradarbiavo su KGB ir gavo šiltą sovietinės valdžios palaimintą dekano vietelę geroje parapijoje.

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dar nebūdamas vyskupu, apie Bažnyčios autoritetą yra sakęs: „autoritetas yra kuriamas gyvenimu“. Koks šiandien kai kurių kunigų požiūris į patarnautojus, tikinčiuosius, koks jų kuriamas autoritetas? Neretai į naują parapiją atkeliamas klebonas patarnautojams išrėžia: „Jūs čia prie ankstesnio klebono per daug gavote, užtenka už patarnavimus po 10 litų.“ O pats ir toliau ima šimtus. O jei patarnautojai nenori dirbti už pasityčiojimo grašius, tai jų visai atsisakoma, kaip nutiko Salantų parapijoje. Juk daugiau klebonui lieka...

Begalė pavyzdžių, kai Mišias aukojantis kunigas po pamokslo daro trumpą pertraukėlę ir pats, o ne parapijos tarnautojas ar zakristijonas, eina susirinkti pinigų per bažnyčią, mat jam daugiau duos, nes jis matys, kas ir kiek davė. Tokiam spaudimui pasiduoda ypač senyvo amžiaus žmonės.

Reikia išskirti kunigų gyvenimą miestuose ir mažose kaimo parapijose, kuriose žmonės jau išmirę ir sakramentinių patarnavimų daug nebereikia. Bet nė vienas kunigas tikrai neskursta net kaime. O kunigai, gavę pelningesnes parapijas, didesnę dalį nuo aukų nuveždami vyskupui, sau užsitikrina ir toliau pelningą parapiją. Užburtas ratas.

Kiek dabar yra žmonių, kurie užsiima visuomenine veikla negaudami tinkamo – ar net jokio – atlyginimo ir negali sumokėti socialinio draudimo, kuris užtikrintų orią pensiją brandžiame amžiuje. Jie yra mažiau verti pensijos?

Gal reikėtų išplėsti žmonių ratą, kuriems po specialios komisijos sprendimo būtų skiriama valstybinė pensija už konkrečius darbus, išskirtinę visuomenei naudingą veiklą. Tarp ją gaunančiųjų tikriausiai būtų nemažai nusipelniusių kunigų, kurie daug nuveikė visuomeniniais pagrindais dirbdami ir nesukaupdami pensijai, bet vienos grupės išskyrimas kaip privilegijuotos tikrai nėra teisingas, ir šios praktikos atsisakyti turėtų pati Bažnyčia. Tiesa, nepritarimą kunigų pensijos padidinimui iki 1080 litų išsakė ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Kunigai ir vyskupai turėtų imti pavyzdį iš popiežiaus Pranciškaus ir atsisakyti privilegijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"