TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kuo Darbo partijai pavojinga N.Venckienė?

2012 06 07 7:30

Darbo partija surado saliamonišką sprendimą - Virginija Baltraitienė ne tik atsisakė pirmininkės pareigų laikinojoje Seimo komisijoje dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo, bet ir apskritai pasitraukė iš šios komisijos narių.

Puiki pozicija! Kad ir kaip pakryptų įvykiai, nieko nepraloši, nes nepalaikai nei vienos, nei kitos pusės.

Tai - klasikinis oportunizmas, kai siekiama naudos nepaisant principų. Tačiau tai - taip pat ženklas, ko galima tikėtis iš Darbo partijos jai patekus į valdžią. Jeigu kas nors bus trypiamas, jei bus nepaisoma įstatymų ir žmogaus teisių, ši partija geriausiu atveju stovės po medžiu.

Žinant, kad jos lyderis ne be pagrindo taikosi į Vyriausybės vadovo postą, galima nesunkiai įsivaizduoti, kokia Lietuva bus dar po ketverių metų. Tai bus šalis, kurioje net ir dabartinis teisingumas, genantis žmones iš savo Tėvynės, gali būti prisimenamas kaip toli gražu ne pats niūriausias mūsų gyvenimo tarpsnis.

Įdomiausia tai, kad Darbo partijos pirmininkas nuolat prisistato visuomenei kaip skriaudžiamųjų gynėjas. Kad jis būtų ką nors apgynęs, dar neteko girdėti, bet užtat nemažai teko girdėti apie žmones, kurie savo nelaimei jam perėjo kelią. Vieni iš jų buvo išmesti iš einamų pareigų, kitus ėmė persekioti teisėsauga, o inžinierius Edmundas Jakubauskas, viešai prabilęs apie "Jangilos" aferą ir "čemodanais" vežamus juodus pinigus, buvo rastas negyvas su neužveržta kilpa ant kaklo.

Pasinaudodama tuo, kad tai nutiko Čikagoje, mūsų teisėsauga šio įvykio net netyrė. Žmogus man skambino, buvo linksmas, sakė: "Vytai, aš greitai grįšiu, ir mes apie tai dar padarysim ne vieną laidą..." Deja, nuvažiavęs į Rygą pasitikti parskrendančio tėvo, sūnus jo taip ir nesulaukė.

Tad Darbo partijos nusišalinimas nuo N.Venckienės problemos - logiškas žingsnis: ten, kur kovojama už teisingumą, šiai partijai nėra ką veikti. Maža to, esu įsitikinęs, kad jeigu "darbiečiai" nebijotų rinkėjų, jie ne nusišalintų, o padarytų viską, kad N.Venckienė būtų kuo greičiau atiduota į jos jau seniai laukiančių teisėjų rankas.

Kodėl? Todėl, kad ši moteris savo neregėtu užsispyrimu ir reikalo išmanymu kelia kaip niekuomet rimtą pavojų su teisingumu nuolat prasilenkiančiai Lietuvos teisingumo sistemai. Tai pačiai sistemai, kuri kadaise užmerkė akis į valstybei nesumokėtus mokesčius nuo 270 mln. litų ir numarino "Jangilos" bylą, o dabar jau septinti metai (!) ir vėl niekaip neįstengia įveikti su tuo pačiu asmeniu susijusios "juodosios" Darbo partijos buhalterijos bylos.

Tiesiog tie, kurie siekia susidoroti su teisėja maištininke, ir tie, kurių pastangomis "darbiečių" lyderiui vietoj atpildo palikta galimybė tapti premjeru, - to paties lizdo paukščiai. O prieš savus, kaip žinoma, nekovojama.

Tačiau Darbo partijos nusišalinimas gali turėti ir dar vieną priežastį.

Tiems, kurie įdėmiau stebi vadinamąjį pedofilijos skandalą, jau seniai kyla klausimas, kodėl užgniaužti vienai lyg ir lokalaus masto bylai buvo mestos tokios galingos valstybės pajėgos. Jau vien tai tarsi savaime patvirtina, jog teisūs tie, kurie mano, kad ši byla - tik ledkalnio viršūnė ir kad čia turime reikalą su itin įtakingu aukštų pedofilų tinklu, sugebančiu manipuliuoti valstybės institucijomis.

Tačiau kad ir kokie įtakingi jie būtų, vargu ar vien dėl jų specifinių interesų tiek daug žmonių Lietuvoje šiandien rizikuotų savo pareigomis ir garbe. Turi būti ir dar kita itin svari priežastis, kuri juos verčia taip elgtis.

Tą priežastį būtų įmanoma nustatyti atsakius į klausimą, kokios jėgos sudarė galimybę Darbo partijos lyderiui išlikti Lietuvos politikoje net ir po to, kai jis kitoje valstybėje pasiprašė politinio prieglobsčio. Bet kuriam kitam Lietuvos politikui toks poelgis būtų reiškęs riebų tašką karjeroje, tik ne tam, kurį minime.

Ir štai tas užnugaris, kuris jam padėjo išlikti, manipuliuoja mūsų valstybės institucijomis ir pedofilijos byloje. Tai tie, kurie apie visus viską žino ir bet kada gali padėti ant stalo ar bent jau garantuoti tolesnę karjerą. Lietuva yra valdoma iš šešėlio ir tam, kad tuo įsitikintum, užtenka pažvelgti, koks likimas kaskart ištinka kiekvieną, kuris dar ryžtasi pasipriešinti šitai tvarkai.

Todėl galimas aukštų pedofilų demaskavimas ne tik susilpnintų ilgai ir kruopščiai kurtą sistemą - jis būtų dar labiau pavojingas tuo, kad atskleistų tas jėgas, kurios realiai kontroliuoja padėtį šalyje, taip pat jų veiklos metodus.

Vieną sykį, pradėjus tirti tai, kas vyksta Valstybės saugumo departamente, tos jėgos jau gavo skaudų smūgį ir iš to pasimokė. Šį kartą jos nusprendė duoti lemiamą mūšį ir pagaliau parodyti, kieno žodis Lietuvoje yra galutinis ir neskundžiamas.

Kol vyksta šis mūšis, po medžiu, matyt, leidžiama pastovėti tik tam, kuris numatytas ypatingai misijai. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"