TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kuo grįstos skubotos įstatymo pataisos

2009 02 18 0:00

Vadovaujantis strateginio mąstymo logika dabar, kai itin sudėtinga Lietuvos ekonominė ir finansinė situacija, vargu ar būtina Mokslo ir studijų įstatymo pataisų skuba.

Stebina valdžios optimizmas, oficialiai paskelbtas Vyriausybės interneto svetainės šių metų sausio 24 dienos puslapyje.

Apibendrindamas pasitarimą Vyriausybėje, premjeras Andrius Kubilius pasiūlė "į baigiamąsias Mokslo ir studijų įstatymo projekto nuostatas įtraukti prievolę Švietimo ir mokslo komitetui stebėti reformos eigą ir po metų Seimui ir Vyriausybei pateikti raportą, įvertinantį reformos gerąsias ir problemines puses bei teikiantį pasiūlymus procesui tobulinti."

Akademinę bendruomenę tik džiugintų tokia šviesi netolimos ateities perspektyva, jeigu: mokslo ir studijų reformai iš tikrųjų jau būtų gerai pasirengta; tikrai būtų sutelktos reformai būtinos didesnės, nei buvo planuota, lėšos.

Trūksta protingų sprendimų

Mokslo ir studijų sistemos reforma yra sudėtinga strateginė šalies problema, kurią išspęsti galima ne skubotomis įstatymų pataisomis, o strateginio mąstymo principais grįstais sprendimais. Tuo tarpu per visą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį mokslo ir studijų sistemos pertvarkos veikla buvo daugiau politinių manipuliacijų, bet ne protingų realių sprendimų arena.

Nenuostabu, kad šalies mokslo ir studijų sistemoje dar neturime siūlomos reformos "lokomotyvų" - juridinio, o ne fizinio asmens statusą turinčių lyderių. Nuolat buvo deklaruojamas tik populistinis lozungas, kad Lietuvai reikalingi mažiausiai du pasaulinio šimtuko lygio universitetai. Bet per dvidešimt metų toks dvejetukas taip ir neįtvirtintas net nacionaliniu lygiu, nors šiek tiek išskirtiniu biudžetiniu finansavimu ar investicijomis į infrastruktūrą. Kad sistema būtų reformuojama sklandžiau, pačios sistemos viduje reikia suformuoti reformoms palankų branduolį, politikai ar valdžios struktūros negali vien iš išorės reformuoti mokslo ir švietimo sistemos.

Naujosios Vyriausybės programoje padarytas esminis strateginio mąstymo proveržio bandymas: tiesiogiai akcentuoti su mokslo ir studijų plėtra iki 2015 ir 2020 metų susiję tokie strateginiai prioritetai: žinių ekonomikos ir informacinės visuomenės sukūrimas; mokslo, technologijų ir inovacijų plėtra; investicijos į žmogiškąjį kapitalą; fizinės, finansinės ir socialinės infrastruktūros plėtra; šalies eksportą didinančių, didelę pridėtinę vertę sukuriančių ir aukštąsias bei naujausias technologijas naudojančių ekonominių veiklų plėtra; rinkos mechanizmų veikimą gerinančios struktūrinės reformos; makroekonominio stabilumo užtikrinimas. Kad šis bandymas būtų sėkmingas, reikia ne vien deklaruoti, bet ir valdyti strateginius pokyčius, ko šiuo metu tinkamai nedaroma.

Strateginio mąstymo svarba

Išskirčiau politikų ir valdžios vyrų strateginio mąstymo ugdymo svarbą. Kad neatrodytų, jog kalbu apie kažkokią utopiją, siūlyčiau internete adresu www.cabinetoffice.gov.uk/strategy.aspx pasiskaityti, kaip puikiai yra organizuota strateginio mąstymo ugdymo sistema, įtraukianti į šį procesą net Jungtinės Karalystės premjerą. Čia aiškiai akcentuojamos dvi strateginiam mąstymui būtinos taisyklės, kurias akivaizdžiai ignoruoja mokslo ir studijų sistemos tikraisiais reformatoriais besiskelbiantys politikai ir Vyriausybės nariai. Pirmoji taisyklė teigia, kad kiekvienam strateginiam sprendimui yra būtinas pasirinkimas bent iš dviejų alternatyvų. Tuo tarpu brukte brukama vienintelė alternatyva, kurioje išskirtinai akcentuojami du labiausiai abejotini prioritetai: studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimas; aukščiausios valdžios universitetuose suteikimas taryboms.

Kita taisyklė reikalauja, kad strateginis sprendimas turi remtis alternatyvų sąnaudų ir naudos analize. Mūsų atveju net nebuvo bandyta analizuoti ir lyginti sąnaudas ir naudą nors dviem alternatyviems mokslo ir švietimo reformos scenarijams. Todėl deklaruojamos "ilgos ir karštos diskusijos" vyksta ne profesionalių argumentų, o politinių barnių lygmeniu. Tuo pačiu, tokių nepasibaigusių politinių barnių pagrindu pristatomos pozicijos ir siūlymai mokslo ir studijų sistemos pertvarkai nėra ir negali jau būti aiškūs. Deklaruodama optimizmą, jog pavyko sutelkti reformai būtinas didesnes nei planuota lėšas, Vyriausybė tarsi visiškai pamiršo kasdien aštrėjančios ekonominės krizės situaciją Lietuvoje. Pagal strateginio mąstymo logiką efektyviau stabilizuoti dabartinę krizinę situaciją padėtų strateginiai finansiniai rezervai. Tik strateginio mąstymo valstybės ir ekonomikos valdyme stoka galime paaiškinti, kad šiandien turime visiškai tuščią stabilizavimo fondą. Pastarojo dešimtmečio ekonominio klestėjimo laikotarpiu paprasčiausiai dėl strateginio nemokšiškumo nesugebėjome nors vienus metus realizuoti nedeficitinio biudžeto.

Besaikiai išlaidautojai

Kaip rodo riaušėmis virtęs profesinių sąjungų organizuotas protesto mitingas Vilniuje, naujoji valdžia nesugebėjo visuomenei paaiškinti, kodėl, nesaikingai išlaidavus ir nieko nesutaupius klestėjimo laikotarpiu, būtinai esame priversti susiveržti diržus ir kartu rasti papildomų įplaukų biudžetui grėsmingoje krizinėje situacijoje.

Lietuva finansinio pasaulio akyse jau turi besaikio išlaidautojo reputaciją. Aukščiausia Europos Sąjungos (ES) vadovybė leido aiškiai suprasti, kad tikėtis pagalbos šioje krizinėje situacijoje Lietuva galės, jei pati likviduos savo finansinius disbalansus. Būkime realūs ir supraskime, kad be didžiulių pinigų ekonominė ir finansinė krizės nebūna įveikiamos. Todėl jau artimiausiu metu Lietuvai bus būtini labai dideli tarptautiniai kreditai. Ir kreiptis dėl tokių kreditų pirmiausia reikės į ES ir Tarptautinį valiutos fondą. Tad visiškai neaišku, kur kasdien aštrėjančios ekonominės krizės situacijoje tas jau sutelktų reformai būtinų lėšų šaltinis. Tik ES struktūrinės paramos lėšos faktiškai yra patikimiau garantuotas šaltinis. Švietimo ir mokslo ministerijoje su nemaža pompastika akademinei bendruomenei buvo paviešinti ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo prioritetai, remiamos veiklos ir paramos sąlygos. Jei ES struktūrinės paramos lėšos bus protingai paskirstytos efektyviems projektams pagal numatytas keturias kryptis, tai neabejotinai bus rimta finansinė paspirtis realioms mokslo ir studijų sistemos reformoms.

Remiantis vien ekonomine intuicija aišku, kad mokslo ir studijų sistemos realios pertvarkos projektams finansuoti bendra būtinų lėšų suma mažiausiai penkis kartus viršija numatomą ES struktūrinę paramą. Nesitikėkime realiai pertvarkyti nualintą šalies mokslo ir studijų sistemą įgyvendindami vien tik svetimais pinigais finansuojamus projektus.

Gali supriešinti visuomenę

Vis daugiau ekspertų tvirtina, kad JAV ir pasaulinės ekonomikos atsigavimo reikės laukti apie 3-4 metus. Tokiu atveju reikia susitaikyti su prielaida, kad Lietuvai teks gyventi krizinėje situacijoje beveik ištisą penkmetį. Be abejo, kritiškiausi bus 2009 metai, tačiau šiandien dar nežinome krizės masto.

Vien tik vadinamojo studijų krepšelio sistemos įvedimas gali supriešinti visuomenę. Nereikia didelės ekonominės išminties tam, kad suvoktum paprastą tiesą: kažkam suteiktas pilnas krepšelis palieka kitam, o gal net ir keletui tik tuščią "terbelę". Neapgalvoti valdžios sprendimai, kai kyla rimtas pavojus visuomenėje atsirasti vienas prieš kitą nusiteikusiems "krepšelininkų" ir "terbelininkų" sluoksniams, yra nepriimtini ne vien akademinei bendruomenei, bet ir visiems Lietuvos žmonėms.

Lems ministro paskyrimai

Akademinei bendruomenei nepriimtinas ir antrasis pamatinis siūlomos mokslo ir studijų sistemos reformos prioritetas - aukščiausios valdžios universitetuose suteikimas taryboms. Negi tokio prioriteto iniciatoriai mano, kad universitetų akademinės bendruomenės tokios neišprususios ir nupuolusios, kad joms reikia atimti savo aukščiausių valdymo organų rinkimo teisę? Gana keistas net teisiškai toks prioritetas mėginamas argumentuoti tik vieninteliu teiginiu - universitetai galės efektyviau veikti tik tuomet, kai juos griežčiau kontroliuos socialiniams partneriams (ar net visai visuomenei) atstovaujančios universitetų tarybos. Nepaisant kai kurių esmę maskuojančių įstatyminių formuluočių, praktiškai kiekvieno universiteto tarybos, kaip aukščiausio universiteto valdymo organo sudėtį nulems švietimo ir mokslo ministro paskyrimai.

Kaip Kauno technologijos universiteto (KTU) tarybos pirmininkas atrandu vis daugiau argumentų, kad tikslingesnis būtų dabartiniu metu veikiančių universitetų tarybų panaikinimas, o ne jų įgaliojimų plėtimas. Pernelyg išauga pavojus, kad dabartinės arba naujaip traktuojamos universitetų tarybos taps patogiu įrankiu politinei ir biurokratinei universitetų bendruomenių kontrolei. Taip teigdamas, galiu pasiremti jau savo konkrečia patirtimi. Paklusniai neįvykdęs vieno iš švietimo ir mokslo ministrų teisiškai nepagrįstų nurodymų, buvau nušalintas nuo KTU tarybos pirmininkų. Tuo tarpu po pusantrų metų kito švietimo ir mokslo ministro vėl esu paskirtas KTU tarybos pirmininku!?

Suklaidino prezidentą

Išsakydamas kai kurias abejones jokiu būdu nesiekiu inicijuoti naujos valdžios aktyvesnių permainų šalies švietimo ir mokslo sistemoje iniciatyvos boikotą. Tuo labiau kad buvusi pastaroji Vyriausybė didesnių iniciatyvų nerodė šiuo strategiškai svarbiu aspektu. Norėjau tik atkreipti dėmesį į tai, kad oficialiai paskelbtas Vyriausybės optimistinis tvirtinimas apie gerą pasirengimą reformai yra per skubotas ir visiškai neatsižvelgia į aštrėjančią ekonominės krizės situaciją Lietuvoje. Atrodo, kad šis Vyriausybės perdėtai optimistinis pranešimas suklaidino ir prezidentą, kai perskaitai spaudoje paskelbtą informaciją: "Prezidentas Valdas Adamkus savo ruožtu pasisakė "griežtai prieš" aukštojo mokslo reformos stabdymą. Pasak šalies vadovo, "nesuprantamas laiko delsimas ir nenoras Lietuvos aukštojo mokslo lygį pakelti į aukščiausiąjį lygį."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"