TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kuo invazinės rūšys skiriasi nuo vietinių

2015 01 15 6:00

Islamo teroristų išpuoliai, kai Paryžiuje buvo nužudyta 17 žmonių, paskatino Europą susimąstyti ne tik apie žodžio laisvę, bet ir apie problemas, kurias kelia emigracija, imigracija, nenoras integruotis, kultūriniai, religiniai skirtumai, nevienodas daugelio dalykų traktavimas skirtingose kultūrose ir dėl to kylantys konfliktai.

Žvilgtelėjus į gamtą akivaizdu, kad čia apstu panašių reiškinių. Gamtininkai nebe pirmus metus trimituoja, kad globalėjančiame pasaulyje prasidėjo invazinių augalų aukso amžius. Keičiantis klimatui ne tik pas mus atkeliauja agresyvių rūšių, bet ir kitur plintančios mūsiškės išstumia senbuves. Pastaraisiais metais pasigedome plačiažnyplių vėžių, kuriuos vaikystėje traukdavome iš ežerų ir upelių. Juos išstūmė rainuotieji invaziniai. Jie yra atsparesni, stipresni, vislesni, ne tokie reiklūs. Kaip kovoti su Sosnovskio barščiais, net nežinome.

Invaziniai siauralapiai klevai pasiglemžė gražiausių mūsų upelių pakrantes, pavertė jas šabakštynais. Maironis jau neuždainuotų "štai puikūs slėniai sraunios Dubysos".

Filosofiškai mąstantys gamtininkai sako, kad žvelgiant istoriškai beveik visos rūšys, net ir žmogus, yra invazinės - po ledynmečio mūsų krašte nieko nebuvo, visos rūšys iš kažkur atkeliavo. Tačiau daugelis prisitaikė, prigijo ir tapo vietinės. Iš Šiaurės Amerikos atkeliavusios ondatros jau nelaikomos invazinėmis. Jos prisitaikė, agresyviai nestūmė vietinių bebrų. Kaip teigia gamtininkai, jos net serga tomis pačiomis ligomis. Integracija pavyko ir prieš ondatras nesiimama naikinimo programų, panašių į bandymus praėjusią vasarą Vilnios pakrantėse kovoti su siauralapiais klevais.

Kuo agresyvieji, invaziniai, atkeliavę tik dėl šiltesnio socialinio klimato ir gardesnio duonos kąsnio imigrantai skiriasi nuo vietinių? Jie "neserga" tos visuomenės rūpesčiais, jie neprisideda prie senbuvių susirūpinimo krašto istorijos, kalbos ar papročių išsaugojimu. Ir tai suprantama, nes tai jiems nėra įgimta kaip sava kalba ir papročiai. Žinoma, būna gražių išimčių, keliančių susižavėjimą.

Tad nori nenori peršasi išvada, kad globalėjančiame pasaulyje lieka vis mažiau vietos krašto identitetui, jo unikalumui (to, ko ieškome kitose šalyse atvykę kaip turistai). Kai kritinė imigrantų masė nustelbia vietines, akivaizdu, kad vietinės kultūros tarsi nelieka. Pamenu, kaip prieš 20 metų pirmąkart nuvažiavau į Paryžių, patyriau šoką - prancūzų nemačiau. Bent jau ne tokį Paryžiaus vaizdą buvau susidariusi iš filmų. Gal buvo vasara ir visi prancūzai atostogavo...

Graudu, tačiau dabartiniame pasaulyje sparčiai randasi žmonių, kuriems jokios kultūros nereikia. Tai tiesiog vartotojų kultūros atstovai. Jiems gerai visur, kur finansiškai labiau apsimoka gyventi. Tai dar irgi būtų pakenčiama, jei jie nekeltų savų sąlygų ir pretenzijų, prisitaikytų prie vietos tvarkos. Todėl natūralu, kad tokių sopulių pritvinkusioje Europoje kilo judėjimas "Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją", o Angelą Merkel, pareiškusią, kad islamas turi vietą Vokietijoje, išgąsdino į demonstracijas susirinkusių tautiečių plakatai "Stabdyk multikultūrizmą. Mano šalis išliks vokiška".

Gal ir senamadiška būsiu, bet kuo toliau, tuo teisesnis man atrodo pernai literatūrologų išsamiai išnagrinėtas Kristijonas Donelaitis. Jis savo "Metuose" apskritai geru žmogumi laiko tą, kuris gyvena savo kultūrinėje terpėje, kalba savo kalba, valgo įprastus savo tautos valgius. Dabar daugelis gimtąją šalį palieka ir sotesnio kąsnio ieško emigracijoje. Daug kas sako, o kas čia blogo - ieškoti kur geriau. Esą tai natūralu. Tačiau nežinia kodėl tokie žmonės primena klajojančių žvėrių bandas, kurios migruoja ten, kur žolė žalesnė ir vešlesnė. Žvėrims tai atleistina, nes jie nemoka patys jos pasisėti ir užsiauginti. Žmogus lyg ir moka, bet daugelis elgiasi kaip žvėrys - nesėję, darbo neįdėję bando misti kitų pasėliais. Dėl to Europoje ir kyla pasipiktinimas iš socialinių pašalpų gyvenančiais imigrantais.

Didžioji Britanija, kai tie veltėdžiai tapo sunkia našta socialinei šalies sistemai, jau prabilo ketinanti griežtinti nedarbo išmokų taisykles, apriboti teisę į sveikatos apsaugą, būsto lengvatas. Tačiau susirūpinimas šia problema kilo gerokai pavėluotai, tikintis atbaidyti būsimus atvykėlius iš Rumunijos ir Bulgarijos. O ką daryti su senaisiais imigrantais? Akivaizdu, kad jie daug metų piktnaudžiavo Europos šalių senbuvių sukurta gerove. Vakarų Europa tai toleravo. Kodėl? Gal manyta, jog atklydėliai įvertins suteiktas sąlygas, suteiktą būstą, gyvenimo pradžiai mokėtas socialines išmokas. Gal tikėtasi, kad greitai jie pradės dirbti ir tarnauti juos pamaitinusiai šaliai. Deja, taip neįvyko. Nes tų klajoklių mentalitetas ne toks.

Ir vis dėlto K. Donelaitis buvo teisus. Jei kiekvienas gyventų savo prigimtinėje kultūrinėje aplinkoje, problemų visiems būtų mažiau. Na, o jei jau persikėlei gyventi kitur, elkis kaip kultūringas svečias. Ir tave gerbs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"