TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kuo jaunimas ypatingas politiškai

2014 11 28 6:00

Šiais metais Lietuvos politikoje galima matyti naują tendenciją – partijos ieško naujų veidų, deklaruoja siekį į politiką įtraukti ir jaunimą. 

Panašius tikslus sau kelia ir su konkrečiomis partijomis nesiejamos iniciatyvos, pavyzdžiui, “Įkalbėk” ir “Žinau, ką renku”. Tačiau retas kelia klausimą, kuo jaunimas, neskaitant amžiaus, skiriasi nuo kitų piliečių ir rinkėjų.

Nors dabartinis viešas diskursas visus jaunus žmones sudeda į vieną kategoriją, reikėtų pažymėti, kad tai nėra homogeniška grupė. Šiame komentare pateikiami paprasti empiriniai duomenys, kurie gali būti įdomūs tiems, kurie diskutuoja apie jaunimą politikoje. Pasinaudojant projekto „Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija“ metu atlikta reprezentatyvia išsamia apklausa apie šalies rinkėjų nuostatas, galima detaliau panagrinėti tam tikrus teorinius argumentus.

Dažnai girdima hipotezė – į svarbiausius postus atėjus naujai kartai, kuri nepatyrė neigiamos sovietmečio įtakos, Lietuvos politika turėtų tapti skaidresnė. Daroma prielaida, kad nepriklausomybės periodu susiformavę žmonės į sovietmetį žiūri neigiamai ir pastarojo laikotarpio politinės praktikos (kyšių, „blatų“, susitarimų pirtyse ir medžioklėse) laikytis turėtų mažiau. Apklausos rezultatai rodo, kad geras komunistinio režimo vertinimas tarp jaunų žmonių kiek mažiau paplitęs: 28,3 proc. 18-29 metų respondentų sutiko, kad iš principo sovietmetis davė daugiau naudos nei žalos. Keturiasdešimtmečių ir vyresnių kategorijose šis skaičius šokteli iki 50 proc. ir daugiau.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad nors mažiau nei trečdalis jaunimo soviemetį iš esmės vertina teigiamai, nereiškia, kad visi kiti kritiški, pastarųjų yra irgi apie ketvirtadalis, o 47 proc. 18-29 metų kategorijoje apskritai šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tai rodo, kad sovietmečio, kaip geros politikos pavyzdžio, atmetimas tarp jaunimo nėra toks akivaizdus. Didelė dalis jaunimo yra „pilkoji zona“, kuri teoriškai galėtų palinkti tai į vieną, tai į kitą pusę.

Nieko keisto, kad jaunimas skiriasi pagal tai, kaip vertina sovietmetį. Juk šie žmonės neaugo vakuume, įtaką jų pasaulėžiūrai darė ne tik vakarietiška šalies orientacija, bet ir socializacija šeimoje (kuri gal net buvo svarbesnė). Vertybinės transformacijos visuomenėje paprastai vyksta gana lėtai, o dominuojantys požiūriai nepasikeičia per vieną kartą. Todėl politikams pavojinga būtų manyti, kad visas jaunimas yra vakarietiškas, ir nedėti pastangų į patriotizmo, demokratijos vertybių sklaidą.

Tai, kad jaunimas politiškai tikrai nėra homogeniška grupė, dar geriau atskleidžia balsų pasiskirstymo 2012-ųjų Seimo rinkimuose analizė. Mažai ką nustebins tai, kad būtent jauniausieji (18-29 metų) buvo ta amžiaus grupė, kurioje daugiau žmonių nedalyvavo rinkimuose nei dalyvavo. Įdomiau turėtų būti tai, kad net ketvirtadalis (daugiausia!) balsavusio jaunimo parėmė Darbo partiją. Antri pagal populiarumą buvo socialdemokratai, o vienintelė kita partija, gavusi bent dešimtadalį jaunimo balsų – liberalai (12 procentų).

Ką tai reiškia? Sociologiniu požiūriu, būtent "darbiečiai" pasižymi elektoratu, kuriam būdinga didžiausia nostalgija sovietinei praeičiai. Jeigu ketvirtadalis jaunimo 2012 metais balsavo būtent už šią partiją – tai aiškus pavojaus signalas kitoms, tradicinėms partijoms. Beje, ši tendencija irgi neatsirado iš niekur. Jaunimo organizacija DARBAS nedeklaruoja, kad yra partijos dalis, tačiau iš tikrųjų tai esminis instrumentas “darbiečiams” skverbiantis į jaunąjį elektoratą. Bent jau pagal jų pačių duomenis, tai kartu ir didžiausia politinė jaunimo organizacija Lietuvoje.

Žinoma, esama ir dalykų, kurie nuteikia optimistiškiau. Pavyzdžiui, jaunuolių, kurie patenkinti demokratija Lietuvoje, yra daugiau nei vyresnių kartų atstovų. Tik ketvirtadalis 18-29 metų žmonių tuo nepatenkinti, o tarp vyriausiųjų (per 60 metų) šis rodiklis perlipa 40 procentų. Tarp jaunimo yra daugiau tolerantiškų žmonių, pavyzdžiui, 18-29 metų grupė yra mažiau homofobiška. Tai, kad jauni žmonės yra kiek daugiau liberalūs, žinoma, iš dešiniųjų naudingiau Liberalų sąjūdžiui. Vis dėlto, kaip matėme iš 2012 metų rezultatų, balsuojant tai nėra pagrindinis faktorius.

Tačiau bene iškalbingiausia yra domėjimosi politika statistika: tik 11,5 proc. jaunimo apklausoje išreiškė tokią nuostatą (kad domisi). Tiek partijoms, norinčioms pritraukti jaunų žmonių, tiek nepartinėms iniciatyvoms sunkiausia užduotis bus sudominti jaunimą. Akivaizdu, kad be ilgalaikės strategijos ir nuoseklių pastangų (ne tik prieš tiesioginius mero rinkimus) to pasiekti nebus įmanoma. Be to, pagrindinių partijų politikai turi suvokti, kad tai ne tik jų elektorato išplėtimo, bet ir apskritai valstybės ateities klausimas.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"