TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kuo "Lituanica" skiriasi nuo "Air Lituanicos"?

2013 07 16 6:00

Pagaliau Lietuva prisiminė, kad 2013-uosius Seimas paskelbė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Jau įvyko pirmieji renginiai Kaune, prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankė drąsių lakūnų žūties vietą Lenkijoje, pasirodė publikacijų Lietuvos žiniasklaidoje. Tačiau iš esmės S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio tema liko užgožta kitų įvykių, pirmiausia - valdžios rūpesčių žengiant pirmus pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai žingsnius. Nors priminti apie jį galėjome ir Europai.

Juolab kad skrydžio jubiliejus sutapo ne tik su tais metais, kai Lietuva pradėjo pirmininkauti ES Tarybai, bet ir su mėnesiu. O juk šiuo skrydžiu buvo atvertas oro pašto kelias tarp Europos ir Amerikos. Nutiesti ryšiai tarp dviejų žemynų. Argi tai nesvarbu? Tuo metu tai buvo antras pasaulyje pagal ilgį skrydis be nusileidimo. Ar tikrai manome, kad Europa tai žino, todėl neturėjome jo priminti?

Be to, jau ne pirmą kartą minėdami svarbų jubiliejų nuskriaudžiame savo šalies žmones. Ir vėl, kaip prieš keletą metų per Žalgirio mūšio metines, Lietuvai reikšmingas įvykis buvo gerokai labiau paminėtas už mūsų krašto ribų. Tokių svarbių valstybei renginių minėjimo trūksta ir sostinėje Vilniuje.

Šiomis dienomis į Lietuvą yra suvažiavę pasaulio lietuvių jaunimo atstovai. Bendras renginys, vienijantis Lietuvoje gyvenančius lietuvius ir lietuvių jaunimą, išsibarsčiusį po pasaulį, dalyvaujant įvairaus amžiaus žmonėms, būtų labai prasmingas. Žinoma, norintieji galėjo nueiti į diskusiją Kauno aviacijos muziejuje arba į aerodromą. Kitą savaitgalį galima padėti gėlių prie lakūnų kapo Kaune. Tačiau nesugebame iš tokių valstybei svarbių įvykių padaryti renginio, skirto šių dienų Lietuvai, šių dienų jaunimui. Nors patys pripažįstame, kad mūsų šalyje ne viskas yra gerai, turint omenyje patriotizmą ir meilę tėvynei.

Vis dėlto būčiau netikslus, jei sakyčiau, jog šiais metais, juo labiau artėjant S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metinėms, žiniasklaida neminėjo vardo „Lituanica“. Minėjo ir gana dažnai. Bet su S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiu tai neturėjo nieko bendra. „Lituanica“ buvo minima kaip Vilniaus mero Artūro Zuoko naujo projekto prekės ženklas, o šie metai, kurie visos valstybės mastu turėjo būti S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metais, virto geru fonu pristatyti oro bendrovę „Air Lituanica“.

Tuomet lyg ir nepadoru kalbėti, kad projektui išsukti naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos iš bankrutuojančios savivaldybės biudžeto. Net 83 proc. „Air Lituanicos“ akcijų priklauso Vilniaus savivaldybės įkurtai įmonei „ Start Vilnius“.

Galime pasidžiaugti, kad naujų oro linijų Lietuvoje kūrimą palaiko verslo žmonės. Vienas jų, skridęs pirmuoju šios aviakompanijos reisu į Briuselį, pareiškė: "Skrendu iš patriotiškumo. Noriu palaikyti lietuvišką bendrovę." Labai tikiuosi, kad būtent šia nuostata vadovaujasi ir kiti mūsų verslo atstovai, nusprendę dalyvauti kuriant naujas lietuviškas oro linijas. Būtų puiku Lietuvoje matyti verslą, mąstantį ne tik apie savo pelną, bet ir apie tautą bei valstybę. Norėtųsi, kad verslininkai eitų iškilaus lietuvio Petro Vileišio keliu. Tai buvo žmogus, kuris negailėjo nieko, kad tik pastatytų ant kojų lietuvišką ekonomiką ir įdarbintų kuo daugiau lietuvių. Žmogus, kuris skyrė daug lėšų lietuviškam mokslui, kultūrai plėtoti, visuomenei.

Tačiau šiame be pinigų sėdinčios Vilniaus savivaldybės vadovaujamame projekte mūsų verslo atstovai turi, kaip skelbiama, tik 17 proc. akcijų. Ar jie įstengs atsispirti žmogaus, kuris tikrai nėra panašus į P.Vileišį, jau veikiau - į Ostapą Benderį, interesams ir sprendimams? Anas kombinatorius nesugebėjo prasigyventi iš savo projektų, bet jo lietuviškas analogas yra gerai tai įvaldęs. Ar ne tam skirtas ir tas projektas? Ką darys patriotiškai nusiteikę verslininkai, jeigu viskas pasisuks šia linkme?

Būtų gerokai ramiau stebėti šį projektą, jeigu žinotume, kad mūsų prokurorai atlieka savo darbą. Jeigu Lietuvoje veiktų saugikliai ir asmenys, pasinaudoję valstybės, mokesčių mokėtojų pinigais, neišvengtų atsakomybės. Jei verslininkai, surinkę iš žmonių pinigus, atsakytų, kai jų projektas taptų tyčinio bankroto dalimi. Bet prokurorai iki šiol slepia, kas nutiko kitų lietuviškų oro linijų „flyLAL“ projektui. Ar jų savininkas finansiškai nukentėjo, ar kaip tik praturtėjo po tokio bankroto?

Kai klausiama, kuo „Lituanica“ skiriasi nuo „Air Lituanicos“, atsakau: žmonėmis, į kurių rankas pateko šis vardas. S.Darius ir S.Girėnas buvo idealistai, norėję išgarsinti mūsų tautos ir valstybės vardą. Projekto „Air Lituanica“ užnugaryje stovi žmogus, kurio nepavadinsi nei idealistu, nei tuo, kuris negaili savo lėšų valstybei. Veikiau - priešingai. Todėl visi kiti šio projekto dalyviai turėtų jausti atsakomybę, kad graži idėja ir gražus vardas nebūtų supurvinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"