Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kuo motyvuosime pedagogus? Bizūnu?

 
2017 02 01 6:00

Kol atitinkamos valdžios struktūros svarsto, kas turėjo apginti (bet neapgynė) artimųjų užmuštą ketverių metų berniuką, pamėginkime išsiaiškinti, iš kur mūsų šalyje atsiranda savo vaikus žudantys tėvai ir motinos. Atvyko kartu su nukentėjusiais nuo karo iš Sirijos ar Irako? Slapta į Lietuvą juos permetė nedraugiškas Kremlius? O gal nusileido desantas iš Marso?

Atleiskite, jei kam nors atrodo, kad šaipausi nevykusiai. Bet „vykusiai“ samprotauti nebeišeina. Nes tie smurtautojai, žudikai – tai juk mūsų vaikai, mūsų anūkai, mūsų (degraduojančių?) mokyklų auklėtiniai, augę ir mokęsi jau atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikais! Baisiausia tai, jog, policijos teigimu, kasmet randasi vis jaunesnių smurtautojų ir vaikų žudikų. Tai dar viena priežastis atsisukti į mokyklas ir šeimas bei pasidomėti, kodėl jos į pasaulį paleidžia vis daugiau žmogiškojo „broko“.

Negalima sakyti, kad mokykloms ar šeimoms neskiriama dėmesio. Tik bėda, kad tas dėmesys dažniausiai suvedamas į nervus dirginantį žiniasklaidos švilpuką, o paskui – jokių esminių pokyčių. Tiesa, šiomis dienomis, prezidentei paskatinus, Švietimo ir mokslo ministerija kuria dar vieną „bizūną“ mokyklų direktoriams, kad priverstų (skatintų?) juos dirbti dar geriau. Dar vieną todėl, kad ir iki šiol buvo prikurta nemažai priemonių direktorių darbui tikrinti, vertinti, kontroliuoti, tačiau, kaip paaiškėjo, to negana. Bus įvedami konkursai, kadencijos, o to pasekmė – priverstinis ir dažnas darbo vietų kaitaliojimas...

Kyla klausimas, kuo remdamasi ministerija nutarė, kad viso blogio mokyklose šaknys – direktoriai, kurie neva užsisėdi savo postuose, todėl pokyčius reikia pradėti būtent nuo jų. Gal buvo atliktas tyrimas, apklausti pedagogai, moksleiviai, jų tėvai, konsultuotasi su geriausiais psichologais, sociologais? Ar konkursai ir ribojamos kadencijos išties ta stebuklinga priemonė, kuri net ir „blogus“ direktorius įkvėps dirbti gerai, jei net labai gerai dirbantis direktorius pagal naują tvarką privalės apleisti savo rankomis sustyguotą, suderintą kolektyvą? Kaip direktorius pritrauks į mokyklą talentingų pedagogų ir įkvėps mokytis moksleivius, kurie dažnai ne tiek mokosi, kiek tyčiojasi iš bendramokslių ir mokytojų?

Sprendžiant iš akis badančio pateiktų priemonių paviršutiniškumo, net neprofesionalumo (siūlyta, kad naujasis įstatymas veiktų atgaline data), jų sumanytojai iki šiol nesuvokia, kaip skiriasi mokyklų padėtis Vilniuje ir rajonuose, todėl pokyčius kuria orientuodamiesi vien į sostinės perpildytas mokyklas. O juk rajonuose ne tik sparčiai mažėja mokyklų ir mokinių, bet ir pastaraisiais metais ima stigti pedagogų ir net mokykloms norinčių vadovauti direktorių.

Praėjusios savaitės pradžioje švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su savivaldybių atstovais, atsakingais už švietimą. Jie be jokių užuolankų išsakė būgštavimą, jog įvedus prezidentės siūlomas dvi kadencijas mokyklų direktoriams Lietuvoje atsiras dar daugiau mokyklų be vadovų. Jau dabar Klaipėdos, Kretingos, Utenos savivaldybėse skelbiami pakartotini kvietimai dalyvauti konkursuose mokyklų vadovų pareigoms eiti ir kai kur vis dar neatsiranda kandidatų. Tebepostringaujama apie pašaukimo, dieviškosios kibirkšties svarbą renkantis pedagogo specialybę, tačiau rajonuose jau stinga tiesiog dirbti mokyklose norinčių pedagogų. Gal ministerija šito nežino?

Ar kadencijų ribojimas paskatins specialistus veržtis vadovauti mokykloms? Iš visų šalies regionuose vykstančių pedagogų pasitarimų ataidi neigiamas atsakymas. O jei iškart nuo liepos 1 dienos būtų įtvirtintos ribotos kadencijos direktoriams, švietimo sistemai grėstų chaosas, nes iškart tektų atleisti 95 proc. direktorių, kurie vadovauja savo mokykloms daugiau nei dešimtį metų. Tuo tarpu direktoriauti ištroškusių „rezervistų“ nematyti nė pro teleskopus.

Daug metų blogėjančias mokinių žinias mėginama paaiškinti ir pateisinti tuo, kad į bendrojo lavinimo mokyklas vis daugiau vaikų ateina neturėdami motyvacijos mokytis. Bet, ko gero, dar blogiau, kad nebelieka motyvacijos nelengvam ir itin atsakingam pedagogo darbui.

Motyvacijos reikšmę ministrė J. Petrauskienė, regis, suvokia ir pažymi, kad reikia ne tik kelti reikalavimus mokyklų vadovams, bet ir užtikrinti instrumentus bei motyvaciją veikti. Tačiau tikrovėje nežinia kodėl pirmiausia griebiamasi reikalavimų. Ir tai, ko gero, itin nevykusi būtinų pokyčių pradžia. Pedagogai gi siūlo pradėti „gydyti“ mokyklas realiai didinant algas (o ne imituojant didinimą, kaip daroma dabar). Tai motyvuotų jaunus, gabius žmones rinktis pedagogo profesiją. Bent jau nušvistų viltis...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"