Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kuo R. Karbauskis gali būti panašus į J. Kaczynskį?

 
2016 11 08 17:30

Kai kas „žaliųjų valstiečių“ vadovą Ramūną Karbauskį bando lyginti su Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu, jau antrus metus sėkmingai vadovaujančiu didžiausiai Lenkijos Seimo frakcijai bei sugebėjusiu savo partijos žmones atvesti į valdžią prezidentūroje ir vyriausybėje.

J. Kaczynskis jau antrus metus yra faktinis Lenkijos vadovas, sprendžiantis šalies užsienio ir vidaus politikos strategijos klausimus. Galima sakyti, tai antrasis Jozefas Pilsudskis, kuris prieš karą tik apie dvejus metus užėmė aukščiausią valdžios postą Lenkijoje, buvo premjeras, bet apie 17 metų, iki pat mirties 1935 metais, buvo tikrasis jos vadovas. Tik jei pirmasis šlovę lenkams pelnė revoliucinėje veikloje ir karo frontuose, tai antrasis – sumaniose politinėse grumtynėse dėl valdžios.

J. Kaczynskio valdymo metais, pasitelkus populistinius šūkius ir dalį jų įgyvendinus, pavyzdžiui, 120 eurų išmokas už kiekvieną antrą vaiką, į savo rankas perėmus valstybinį radiją ir televiziją, euroskepticizmą pavertus valstybine ideologija, šalį „pavyko“ padalinti į dvi dalis ir jas stipriai supriešinti. Apie tai liudija gana dažnos didžiulės demonstracijos prieš dabartinę valdžią tiek šalies sostinėje, tiek didžiuosiuose Lenkijos miestuose.

Kita vertus, dabartinė Lenkijos valdžia yra stipriai remiama regionuose ir kaimuose, kurie prie ankstesnės valdžios nepelnė nei dėmesio, nei biudžeto pinigų. Lenkija skilo į radikaliai tautinę, glaudžiai susijusią su Katalikų bažnyčia, ir į proeuropietišką liberalią, apėmusią platų politinį spektrą nuo kraštutinės kairės iki liberalios dešinės.

R. Karbauskis, jau galima teigti, vadovauja didžiausiai Lietuvos Seimo frakcijai ir panašu, kad jo dėka premjeru taps Saulius Skvernelis. Tačiau tuo, matyt, ir baigiasi panašumas į J. Kaczynskį, kuris yra ne tik patyręs politikos vilkas, bet ir pamaldus katalikas.

Kokio tikėjimo yra R. Karbauskis, neteko girdėti. Tačiau sklinda gandai, kad jis simpatizuoja pagonybei, kuri iki krikščionybės priėmimo 14 amžiaus antroje pusėje buvo pažangos bei vakarietiškos civilizacijos atėjimo į Lietuvą stabdys. Kaip žinoma, pagoniškoje Lietuvoje nebūta nei mokyklų, nei lietuviško rašto. Būtų gerai, kad visuomenė žinotų, kokią religiją išpažįsta vienas svarbiausių būsimų Lietuvos valstybės žmonių. Privatumas ir uždarumas, laimei ar nelaimei, aktyviems politikams negalioja ir geriau visuomenei remtis ne gandais, o faktais iš pirmųjų šaltinių.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo priklauso valdančiai partijai, o S. Skvernelis yra nepartinis. Skirtingai nei „žalieji valstiečiai“ Lenkijos parlamentarai ir vyriausybės nariai, kaip ir daugelio Europos ir Amerikos valstybių atstovai nemano, kad ne partiškumas yra privalumas arba, kad „profesionalų“ vyriausybė yra geresnė už politikų vyriausybę. Europoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra kitaip, ir nežinia, ar nuo to Lietuvai bus geriau, ar blogiau?

Tačiau galima spėti, kad S. Skvernelis nebus toks nuolankus „žaliųjų valstiečių“ vadui kaip Lenkijos premjerė yra nuolanki J. Kaczynskiui. Tačiau, kita vertus, S. Skvernelis visada jaus didžiosios frakcijos vadovo kvėpavimą į nugarą ir nelabai galės vykdyti savarankišką politiką būdamas nepartinis ir neturėdamas politinės jėgos paramos.

Be to, R. Karbauskis bent jau artimiausioje ateityje, kol tvirtai Lietuvoje viešpatauja prezidentė, pamokančiai ir griežtai nurodanti užsienio politikos ir saugumo gaires, bus ne pirmasis ir ne svarbiausias, bet tik vienas iš kelių svarbiausių politikų. Nes ne tik prezidentė, o susiklosčius palankioms aplinkybėms, ir premjeras, ir net būsimas Seimo pirmininkas, bent jau teoriškai, valdžios pakopose bus aukščiau nei frakcijos pirmininkas.

R. Karbauskis, kaip teigia savo interviu, nenori būti šalies vadovu, ir tuo, matyt, reikia tikėti. Kuklumas žmogų puošia, nors daugeliui jaunesnės kartos politikų jis nebūdingas. Kuklumą jaunimas dažnai pakeičia savigyra, nemaloniai nuteikiančia aplinkinius. Šiuo požiūriu R. Karbauskis yra pranašesnis už savo ir jaunesnės kartos savigyras. Todėl, mano galva, jis taps, ir jau tampa, populiariu politiku.

R. Karbauskio įtaką Seime ribos koalicijos partneriai socialdemokratai, kurie po skaudaus pralaimėjimo tapo perdėm nuolankūs. Kažin ar jų nuolankumas taps stipriąja partijos puse ir padės jai atsigauti, iš esmės nepakeitus vadovybės ir savo elgesio vertybiniu požiūriu. „Žaliųjų valstiečių“ vadovo įtaką stengsis smarkiai apriboti stipri bei patyrusi konservatorių opozicija, vadovaujama jauno ir ambicingo politiko G. Landsbergio, kuris iš pradžių, matyt, turės bėdų su nepaklusniais išsišokėliais savo frakcijoje, tokiais kaip Ž. Pavilionis. Pastarasis turi daug ambicijų, bet – mažai amunicijos. Ambasadoriaus patirtis Jungtinėse Valstijose ir darbas Užsienio reikalų ministerijoje jam ne tiek padeda, kiek kenkia, nes politika – visai kita terpė nei diplomatija.

R. Karbauskiui teks nemažai padirbėti vienijant nepartinius savo šalininkus Seime. Jie, pajutę savo parlamentaro galią, bet dauguma negavę postų, nes jų nedaug tėra, ims blaškytis ir ieškos sau geresnių sąlygų. Senosios kadencijos seimūnai sunkiai norės skirtis su privilegijomis, kuriomis buvo aptekę ir tuo smarkai papiktinę visuomenę. Tačiau R. Karbauskio ir jo aplinkos pastangos atsisakyti dalies privilegijų, automobilių nuomos, sumažinti Seimo pirmininko pavaduotojų skaičių, bus teigiamai priimami visuomenės.

Taip pat derėtų įvesti ir daugiau tvarkos, finansiškai griežtai baudžiant Seimo narius už praleistus posėdžius – tiek plenarinius, tiek komitetuose. Neprošal pažiūrėti į kaimyninę Latviją, kurios parlamente vyrauja griežta tvarka ir be pasigailėjimo finansiškai baudžiami tie, kurie neatlieka rinkėjų jiems pavestos pareigos.

Baigiant galima pasakyti, jog yra gerai, kad R. Karbauskis daug kuo nepanašus į J. Kaczynskį ir mes galime tikėtis, kad Lietuvoje prie naujos valdžios tauta bus ne skaldoma, o vienijama ieškant kompromiso, kurio meno dar daugeliui Seimo narių reikės išmokti.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"