Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Kuo skiriasi vaistai nuo dešrų?

 
2017 05 05 14:40

Vaistų rinką nuo dešrų ar kitų kasdieninio vartojimo prekių rinkos skiria du esminiai dalykai: informacijos asimetrija ir kainai neelastinga paklausa.

Ką tai reiškia? Ogi tai, kad vartotojas (pacientas) turi labai mažai informacijos apie perkamą prekę (vaistą) palyginti su pardavėju (vaistine). Be to, net ir pritaikius nuolaidą receptiniam vaistui, pacientas nepirks jo daugiau, nei jam skyrė gydytojas. Vartotojas, perkantis dešras, yra visai kitokioje situacijoje. Apie dešras jis žino viską, kas jam svarbiausia: skonines savybes ir sudėtį. Jeigu pardavėjas pritaikys nuolaidą tam tikrai dešrai – jų bus nupirkta ir suvalgyta gerokai daugiau.

Dešrų pardavėjai, siekdami didesnės apyvartos bei pelno, turi galimybę vilioti pirkėjus palankiomis kainomis ir nuolaidomis. Tuo tarpu receptinių vaistų pardavėjai (vaistininkai) tokios galimybės neturi arba ji itin ribota. Kaip jiems padidinti pajamas ir pelną parduodant tą patį kiekį prekės (vaistų), atsakytų ir pradinių klasių mokinys.

Įrodymais pagrįsta medicina sako, kad originalūs vaistai yra pakeičiami generiniais vaistais. Teigiama, kad tik keli procentai žmonių objektyviai netoleruoja tam tikrų į vaisto sudėtį įeinančių pagalbinių medžiagų. Pavyzdžiui, Švedijoje, kurioje bene mažiausios vaistų kainos (pasibaigusio patentinės apsaugos laikotarpio vaistų segmente), yra privalomas mažiausiai kainuojančio vaisto pardavimas vaistinėje. Jeigu pacientas dėl objektyvių priežasčių nori nusipirkti kitą vaistą, jam tenka primokėti skirtumą, viršijantį kompensuojamąją dalį. Tokie atvejai, tiesa, yra ypatingai reti. Lietuvoje, skirtingai nei Švedijoje, didžioji dalis pacientų perka vaistą, kurio priemoka didžiausia. Kodėl? Ar iš tiesų pacientai patys renkasi vaistus?

Dauguma pacientų Lietuvoje, deja, nežino apie tai, kad vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga gali būti pakeičiami kitais. Pirkdami vaistus, 9 iš 10 pacientų nesirenka patys, bet paiso gydytojo arba vaistininko rekomendacijų. Esant minėtai situacijai vaistų rinkoje, vaistinė, siūlydama pigesnį vaistą, sutaupys paciento labui, bet pati praras dalį pajamų. Dėl to nenuostabu, kad ji yra suinteresuota parduoti brangesnį receptinį vaistą. Vienintelis objektyvus paciento patarėjas galėtų būti gydytojas. Tačiau iš viešai reiškiamų gydytojų organizacijų vadovų apibendrintų nuomonių, kad „originalas yra geriau“, kyla abejonių, ar gydytojas visada elgiasi objektyviai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis klaidinantis nuomonės formavimas, kad „originalas geriau“ pasitaiko. Tačiau jis būdingas žemesnio pragyvenimo lygio valstybėse, kuriose gydytojai yra skatinami ar priklausomi nuo suinteresuotų vaistų gamintojų.

2016 m. Konkurencijos tarybos atliktas kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimas atskleidė – kompensavimo sistema Lietuvoje yra ydinga, naudinga tik farmacijos rinkos žaidėjams, o pacientas ir visa valstybė permoka už vaistus. Sistema turi būti keičiama iš esmės. Gerosios praktikos pavyzdžių tikrai yra. Tačiau kokį kompensavimo modelį turėsime Lietuvoje yra Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybė.

Jūratė ŠOVIENĖ yra Konkurencijos tarybos narė

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"