TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kuo svarbūs dar vieni knygų atlaidai

2013 02 23 6:00

Baigiantis šiųmetei sniegingai žiemai, pirmuoju dvasinio pavasario pranašu galima laikyti Vilniaus tarptautinę knygų mugę. Norėčiau pažerti keletą ilgamečio tokių renginių stebėtojo minčių.

Verta su pasididžiavimu kartoti, kad esame vienintelė Europos tauta, kuri žodį "knygnešys" supranta ne vien fizinio spaudinių nešimo, bet ir dvasine prasme. Už tai pirmiausia turėtume būti "dėkingi" Rusijos carui Aleksandrui II. Jis 1864 metais tuoj po sukilimo uždraudė lotyniškomis raidėmis spausdintą lietuvišką žodį ir tuo amžiams įdiegė mums meilę savo raštijai. O visai be kabučių meilę jau antrą šimtmetį reiškiame tiems pasiaukojusiems, kurie, rizikuodami savo laisve ir net gyvybe, nešė lietuviškus laikraščius, šviečiamąsias knygeles, maldaknyges į muravjovų korikų smaugiamą gimtinę.

Toji meilė nepraeina iki šiol, nes ją liudija tūkstantinės lankytojų minios. Akivaizdžiai pamatai, kad tauta, kuri dar neprarado stabmeldiškos pagarbos gimtajam spausdintam žodžiui, neturėtų greitai ištirpti globalizacijos katile.

Dažnai prisimenu prieš 17 metų Frankfurto prie Maino knygų šventėje girdėtą tuomečio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio pasakymą, kad knyga yra intelektualusis žmogiškosios būtybės partneris, pasakojantis jai apie kitas žmogiškąsias būtybes. Knygos skaitytojas yra savo padėties šeimininkas pačia praktiškiausia prasme: jam nereikia nei kompiuterinės, nei programinės įrangos.

Pagrindinis šiųmetės Vilniaus mugės motyvas - paaugliai ir knyga. Pagal tokį visuomenės sluoksnį - ir technikos naujovės. Mugės organizatoriai kviečia prisijungti visus skaitytojus prie knygų tinklo, įsilieti į skaitančiųjų bendruomenę, į bendravimą per knygas, į patį skaitymo procesą su šiuolaikinėmis priemonėmis.

Tam ir naujovė - išmaniuosiuose telefonuose pirmąkart įdiegta speciali mugės renginių programa, leidžianti susikurti savo įvykių darbotvarkę pagal dieną, laiką, vietą, kurioje vyks renginiai. Dabartiniam jaunimui išmanieji telefonai - neatsiejama gyvenimo dalis. Tiesa, ji vis dažniau atpratina ne tik nuo knygų skaitymo, bet ir nuo taisyklingos rašybos, kai mintys reiškiamos "šveplomis" SMS.  

Ar ne laikas pagalvoti apie universalesnę abėcėlę tokiam vartojimui? Tam visai ramiai būtų galima atsisakyti "paukščiukų" ir "nosinių". Nevertėtų atsitverti nuo jaunimo XIX šimtmečio postulatais, o stengtis su juo kalbėtis modernėjančia dabarties kalba. Paaugliai svarbūs dar ir tuo, kad nuo jų priklauso knygų ateitis. Žinoma, nereikėtų pamiršti gražių praeities tradicijų, ugdančių dvasingumą ir bičiulystę.

Deja, iš pernai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atlikto tyrimo matyti, kad skaitymo įgūdžiai ir įpročiai Lietuvoje prastėja. Daugiau kaip pusė suaugusiųjų ir apie trečdalis vaikų apskritai neskaito. Lietuvoje gyventojai skaitymui per dieną vidutiniškai skiria apie 17 minučių, kai kitose Europos šalyje - gerokai daugiau. Dar liūdniau, kaip rodo tyrimas, kad kas penktas europietis ir kas ketvirtas Lietuvos gyventojas prastai suvokia skaitomą tekstą. Primindami šią nelinksmą statistiką, mugės rengėjai siekia, kad susidomėjimas knyga didėtų. Vis populiarėjanti Vilniaus knygų mugė per keturias dienas paprastai pritraukia daugiau kaip 60 tūkst. lankytojų. Tiesa, jiems tenka gerokai palaužyti galvą, kaip suspėti į bent nedidelę dalį iš 386 renginių - susitikimų su rašytojais, leidėjais, įvairių parodų, kino seansų. Grįžta atmintin senas suvalkietiškas anekdotas apie Onines ir nesuspėjantį susirinkti išmaldos elgetą: "Vienusyk atlaidai Alvite, atlaidai Vilkavišky, atlaidai Kybartuos - o tu, ubage, nors pasiusk."

Nesmagu prisipažinti, kad neturtingam ne kartą tenka pasijusti ir knygų mugėje. Norėtum ir tos, ir anos knygos, o kišenė - per siaura. Yra visus metus taupančių žilagalvių toms keturioms dienoms - lyg Žemaičių Kalvarijos atlaidams. Kaip sutinka knygų kainos su gyventojų pajamomis? Su išlaidomis pragyvenimui? Valdžia dėl to sau nekvaršina galvos, o aukštas pareigūnas viešai prisipažįsta neskaitęs nė vienos grožinės literatūros knygos, nes jam svarbi tik "profesinė literatūra". Tai kaip jis baigė kad ir vidurinę? Valdžios požiūris į knygų mugę - neapibrėžtas ir neaiškus. "Bet kokia gali būti kultūros politika, jei pas mus nei kultūros, nei politikos atskirai kaip tokių nėra", - sarkastiškai tarė viena mugės organizatorių. Nejauku prisiminti, kaip po Seimo rinkimų valdžią gavusių partijų lyderiai Kultūros ministerija svaidėsi lyg kokia karšta bulve arba kaip niekam nereikalingu balastu, nes ji buvo įvertinta pačiu žemiausiu "ekonominiu balu". Naujasis premjeras, pristatydamas Vyriausybės programą, net nenurodė kultūros tarp prioritetinių savo veiklos sričių.

Laimei, valdžia nebėra visagalė. Kone prie visų knygų metrikų galima matyti rėmėjų - privačių bendrovių ar asmenų pavardes bei padėkas jiems. Tačiau dažnas autorius liūdnai šypteli prisimindamas, kokių menko nuolankumo pastangų ir didelio "pataikavimo koeficiento" reikia siekiant net ir kuklios paramos. Iki pakankamo supratingų rėmėjų ir mecenatų sluoksnio mums dar labai toli.

Per 14 metų Vilniaus knygų mugė tapo išskirtiniu reiškiniu. Pasak vieno kolegos raštininko, ją galima dievinti arba niekinti, bet ignoruoti - sunku, nors didžioji knygų šventė visaip vadinta - ir turgumi, ir atlaidais, ir išparduotuve, ir manija, ir kultūringa pramoga. Man knygų mugės pažmonys artimai primena Atlaidus pačia kilniausia prasme, kai pakiliai nuskaidrėja siela, kai gali sutikti kūrėjus, kuriuos gal pirmą ir paskutinį kartą matai gyvenime.

Teko girdėti vieną leidėją guodžiantis, kad keturias dienas žmonės perka knygas, o mugei pasibaigus - visiškas štilis. Knygų mugė - didžiulė kultūros šventė, bet kasdienybė bauginanti. Nesiliauja kristi knygų tiražai, o kuo jie mažesni, tuo didesnė savikaina. Atsiduriama tarsi užburtame rate.

Vis dėlto organizatoriai teisūs sakydami, kad Vilniaus knygų mugė tiek seną, tiek jauną kviečia atsigręžti į knygą, kuri dar neketina mirti. Šios dvasinės puotos dovanota atgaiva vėl lydės mus visus metus - iki kito vasario.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"