TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kur dingo Lietuva?

2007 02 05 0:00

Beveik mėnesį pagyvenus Peterburge teko - ne be liūdesio - konstatuoti, jog ne tik Rusijos centrinėje, bet ir Peterburgo žiniasklaidoje praktiškai nebeliko Lietuvos. Kai kas gali pasakyti, kad tai - geras ženklas, rodantis, jog Lietuvoje nevyksta nieko bloga, kas paprastai ir patraukia žiniasklaidos dėmesį: nėra katastrofiškų potvynių ar žemės drebėjimų, nesiautėja teroristai, prezidentas gali ramiai atostogauti, negriūva bankai, pagaliau, su Lietuva nesipyksta Rusijos valdžia taip, kaip ji pykstasi su Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Estija ir Latvija ir net su Lenkija... Tačiau taip sakyti galėtų nebent tie žmonės, kurie domisi vien bulvarine, sensacijų ištroškusia žiniasklaida.

Bet juk yra ir kitokia žiniasklaida - laisva, nepriklausoma, demokratinė, analitinė ir kultūrinė šviečiamoji. Nors visi žinomų žiniasklaidos suvaržymų, Rusijoje kai kur vis dar težaliuoja tokios nepriklausomos žiniasklaidos želmenėliai. Ir kai Lietuvos nematyti ir negirdėti net tose žaliose laisvės salelėse - blogai. Visai blogai. Nes tai reiškia, kad Lietuvoje nevyksta nieko... Nieko, kas būtų įdomu ir reikšminga tai Rusijos visuomenės daliai, kuri neabejinga ekonominės laisvės ir (ar) pilietinės, politinės kultūros laimėjimams kaimyninėse šalyse. Keista ir... apmaudu.

Prisiminkime: beveik dešimtį metų, pradedant 1988-aisiais, būtent į Lietuvą lygiavosi visa laisvėjanti ir demokratėjanti Leningrado, o vėliau Peterburgo žiniasklaida, neretai paskui save patraukdama ir centrinę žiniasklaidą, noriai ir reguliariai skelbdama visą informaciją apie Lietuvą ir lietuvius, kokia tik buvo prieinama.

Šiandien tokiu nuolatiniu laisvosios Peterburgo žiniasklaidos dėmesio objektu yra tapusi Estija. Tai reiškia, kad ne Peterburgas nustojo domėjęsis Lietuva, o kad Lietuva prarado patrauklumą demokratinio, intelektualaus Peterburgo akyse.

Štai pirmame šių metų savaitraščio "Delo" numeryje visą puslapį redakcija paskyrė išsamiai ir palankiai Estijos prezidento Lenarto Merio gyvenimo ir veiklos retrospektyvai. Ir tai - tokiu metu, kai isterija dėl Estijos parlamento nutarimo savaip, estiškai, o ne rusiškai sutvarkyti paminklą rusų kariams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare, Rusijoje buvo pasiekusi savo apogėjų!

Minėtas savaitraštis nė žodeliu neįsitraukė į šią "diskusiją", užtat keletą kartų ir su aitriais komentarais palygino Rusijos ekonomikos ir valstybės kokybės parametrus su atitinkamais Estijos parametrais. Visi, be išimties, - Estijos naudai.

Kodėl tie rodikliai tokie pavydėtini? "Kodėl, - stebisi žurnalistas Danijilas Kociubinskis, - kaimyninėje Estijoje, kurioje, kaip žinoma, nėra nei neišsemiamų iškasenų, nei tokios galybės milijardierių, kaip Rusijoje, minimali pensija ir vidutinis atlyginimas dukart didesni, nei Rusijos Federacijoje?"

Mane, prisipažįstu, labiau nustebino kiti skaičiai, kuriais vertinama valstybės kokybė. Ji nustatoma pagal šešis kriterijus, tarp kurių - politinis stabilumas ir prievartos nebuvimas, vyriausybės darbo efektyvumas, korupcijos kontrolė, teisinis režimas, kuris suprantamas kaip piliečių paklusnumas teisės normoms ir pasitikėjimas teisinėmis institucijomis. Pasirodo, kad pagal savąjį teisinio režimo indeksą - 97,6 - Estija pralenkia JAV (91,8), o Rusijoje šis indeksas tesiekia tik 21,7 (duomenų apie Lietuvą laikraštis nepateikė...). Korupcija Estijoje (79,8) kontroliuojama kiek blogiau nei JAV (91,6), Suomijoje (99,5) ar Čilėje (89,7), bet nepalyginamai geriau nei Rusijoje, kurios indeksas - 28,1 (beje, Ukrainoje - 34,5, Baltarusijoje - 19,2...). Apie Lietuvą ir vėl - nieko, bet mes ir patys žinome, kaip menkai pasitikime savo teismais ir teisėjais, ir kaip netramdomai Lietuvoje siautėja korupcija.

Gal dabar jau aiškėja, kodėl ir kuo Estija rusams įdomesnė, nei Lietuva?

Deja, dabartinė Lietuva - jokia... O lietuviai - pavydūs, gobšūs ir smulkmeniški, pro savo kiemo tvorą neįžiūrintys nei savo valstybės, nei pasaulio... Čia aš taip - apie Peterburgo lietuvius, tiksliau, apie tą grupelę, kuri sulaukusi Peterburgo centre puikaus Lietuvos kultūros ir informacijos centro, užsipuolė ilgametę Peterburgo lietuvių bendruomenės lyderę, to centro organizatorę ir įkūrėją Veroniką Barčkutę. Jos darbas buvo įvertintas "neigiamai", o ji pati išstumta iš bendruomenės. Jie nutarė, kad be Veronikos bendruomenė dirbs geriau. Deja, jau metai praėjo po to "perversmo", bet geresnio darbo nematyti. Ir apskritai nėra jokios įdomesnės informacijos apie Lietuvos ir lietuvių kultūrą Peterburgo žiniasklaidoje. Tai kam ir ką dirba tas informacijos centras? Kad vienas kitas "naujasis lietuvis" paglostytų savo ambicijas?

Bet ar verta tuo stebėtis? Lietuviai - visur lietuviai, tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, tiek Anglijoje: jie susivienija kovoti, bet ima negražiai rietis, kai reikėtų tik dirbti, kurti, mylėti.

O juk be darbo, kūrybos, meilės, Lietuvos valstybės, tokios, kokios visi norėtume, nesukursime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"