TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kur dingsta mūsų visų sukuriamo BVP didžioji dalis?

2010 06 04 0:00

Vienas nacionalinis dienraštis citavo Seimo narę, kurią esą spaudžia ir gąsdina jos partijos kolegos dėl kalbų prieš premjero planuojamą pensijų karpymą.

Tas dienraščio numeris išėjo gegužės 31-ąją. Naujas... Aš nieko negirdėjau apie vėl planuojamą pensijų karpymą. Ir žiniasklaida tyli. Kodėl? Partinė paslaptis, kurią netyčia paviešino eilinis "vaikelis"? Ar nauja antis, kuria turėtų paspringti dabartinė valdžia?

Tiesa, kalbų apie pensijas būta. Ir premjeras šia tema ne kartą šnekėjo ir per radiją, ir per televiziją. Savo ausimis girdėjau. Tik tada kalbėta apie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų siūlymą apmokestinti pensijas. Į tai premjeras atsakė tvirtu "Ne!". Drauge jis dar paaiškino, kad būtent dėl nenoro paklusti panašiems, Lietuvos visuomenei skaudiems TVF siūlymams ir raginimams Vyriausybė prieš kurį laiką buvo linkusi skolintis už dideles palūkanas iš privačių bankų, o ne už mažesnes iš TVF.

Tai kas dabar klysta? Ar mano ausys, ar Seimo narė kartu su ją cituojančiu dienraščiu? O gal premjeras žaidžia: su savo partijos kolegomis kalba viena, o į viešumą neša kita?

Kai kurie TVF ekspertų patarimai, kaip būtų galima sumažinti biudžeto deficitą, ne tik nepapiktino premjero, bet ir sulaukė karšto jo pritarimo. Tai siūlymai įvesti nekilnojamojo turto mokestį ir apmokestinti lengvuosius automobilius.

Nieko keista čia nematau, nes Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, tiksliau, ta jos dalis, kurią sudaro Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, nuo pat pirmųjų antikrizinės programos kūrimo dienų ėmė kalbėti apie tokių mokesčių įvedimą. Tada šiam ketinimui aršiai pasipriešino koalicijos partneriai liberalai. Priešinasi jie ir dabar, kaip įprasta, pasitelkę Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI). Jo užsakymu jau atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa, kuri atskleidė tikrąjį (ar tyrėjų užsakytąjį?) šešėlinių pajamų mastą. Ekspertai taip pat pateikia duomenis apie šešėlinės ekonomikos mastą kitose šalyse ir priveda tautą prie išvados, jog ekonominis šešėlis didėja ten, kur auga mokesčiai bei išsikeroja valstybinis reguliavimas.

Sugalvoti, kad šešėlinė ekonomika sumažėtų iki nulio tose valstybėse, kurios visai atsisakytų mokesčių, didelių mokslų nereikia. Juk ne veltui dainuojama: jei neturi žmonos, niekas iš tavęs jos ir nepavilios... Bet kas tada bus su valstybe? Ji taip pat išnyks kaip šešėlis?

Keistoki tie LLRI ekspertų samprotavimai. Pavyzdžiui, jų duomenimis, 2009 metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė apie 24 proc., nors iki šiol mokesčių našta mūsų krašte - pati lengviausia visoje Europos Sąjungoje (ES). Skandinavijos šalyse, kurios nuo seno garsėja drakoniškais mokesčiais, šešėlis tesudaro 15 procentų.

Tokie faktai verčia atsargiai vertinti LLRI ekspertų išvadas ir patarimus, ypač tuos, kurie sieja ekonomikos šešėlį su mokesčių dydžiu. Juoba kad ekspertai ir patys pripažįsta, kad, kalbant apie mokesčius, jų mažinimą ar didinimą, svarbu atsižvelgti ir į tokius veiksnius, kaip mokesčių sistemos sudėtingumas bei jų reguliavimas. Štai šioje srityje Lietuvos finansų skaičiuotojai ir reguliuotojai pripainiojo tiek, kiek visa ES nesugebėtų.

Galima būtų toliau vieną po kito nagrinėti LLRI ekspertų teiginius ir išvadas paprasto mokesčių mokėtojo požiūriu, bet tai būtų tik dar vienas pasiblusinėjimas. Šiuo metu paprastam mokesčių mokėtojui, o ne milijonieriui svarbiausia būtų ištempti iš šešėlio kitą mūsų ekonomikos fenomeną: kodėl Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, per valstybės biudžetą perskirstoma mažiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tesudaranti apie 30 procentų? Į kokią skylę arba į kokias kišenes nugarma didžioji to "produkto" dalis?

Būtent šiuo mūsų ekonomikos fenomenu remiasi premjeras A.Kubilius kalbėdamas apie naujų mokesčių įvedimą, bet ne pensininkams, ne individualiems, smulkiesiems verslininkams, o tiems, kurie priskiriami turtuolių sluoksniui. Prie tų turtuolių neabejotinai priskirtinas ir nemažas būrelis Seimo narių, kurie spėjo įsigyti po tris, keturis ar net septynis butus, važinėja ne kokiomis nors perdažytomis vokiškomis senienomis, o šimtus tūkstančių kainuojančiais automobiliais. Būtent jie kartu su LLRI ekspertais garsiausiai šaukia apie "tautos skurdinimą", kai kalbama tik apie kelių socialinės teisybės link paieškas, ir stabdo mokesčių sistemos skaidrinimą.

Paprastas žmogus nori sužinoti, kodėl, kur ir kokiais keliais nuplaukia pro valstybės biudžetą net 70 proc. BVP, jam paliekant tik riestainio skylę.

Tik užaugintą paršioką galima pjauti. Mano supratimu, išeiti iš krizės galima tik laikinai atpalaidavus nuo mokesčių smulkų ir vidutinį verslą, stabdant kai kuriuos projektus, mažinant biurokratų armiją (tegul patys pabando dirbti versle), naikinant bet kokias išmokas, priedus, premijas. Smulkųjį ir vidutinį verslą pirminėmis stadijomis būtina kontroliuoti, kad pasiekus nustatytą apyvartos dydį galima būtų apmokestinti.

Korupcija gimsta ne visuomenės dugne, o elite. Kol garbieji LLRI rėmėjai papirkinės skurdžiai apmokamus valstybės vyrus, autorius springdamas galės pliekti straipsnį po straipsnio - niekas nesikeis. Bloga valdžia. Bet ji randasi iš verslo paramos jai. Verslui tai, matyt, naudinga?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"