TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Kur nėra kam vadovauti - tauta žūva"

2011 07 21 0:00

Tuomet, kai nurims aistros dėl austrų akibrokšto, mes šiuose įvykiuose aptiksime ir netikėtų aspektų. Į kai kuriuos jų norėčiau atkreipti dėmesį jau šiandien.

Visų pirma, Lietuva ne tik pralaimėjo, bet ir kai ką išlošė. Taip, skubotai paleidžiant vieną Sausio 13-osios bylos įtariamųjų karo nusikaltimais, buvusį KGB specialiosios paskirties būrio vadą Michailą Golovatovą buvo pažeistos tarptautinės sutartys dėl Europos arešto orderio. Taip, Austrija tikriausiai pasidavė Rusijos spaudimui ir nusispjovė tiek į savo įsipareigojimus, tiek į Europos Sąjungos (ES) šalių solidarumą. Tačiau įvykiams šitaip pasisukus mes mažų mažiausiai jau pasiekėme ir vieną nemenką pergalę. Jos esmę atspindi žinių portale alfa.lt cituojami kito įtariamojo karo nusikaltimais generolo Viktoro Uschopčiko, kuris per Sausio įvykius vadovavo sovietų armijos garnizonui Vilniuje, žodžiai. "Mums geriau ten nesirodyti", - komentuodamas tai, kas nutiko M.Golovatovui vienoje iš ES valstybių, pareiškė V.Uschopčikas.

Tačiau šis veikėjas, po Sausio įvykių pakilęs net iki Baltarusijos gynybos ministro pavaduotojų, bent jau ramiai tūno savo tėvynėje. To nepasakysi apie M.Golovatovą, kuris, rusų rašytojo ir disidento Vladimiro Bukovskio įsitikinimu, iki šiol dirba Rusijos federalinei saugumo tarnybai ir todėl, suprantama, daug keliauja - spaudos pranešimais, vien pastaraisiais metais jis ES šalyse lankėsi net aštuonis kartus. Dabar galime būti tikri, kad daugiau nebesilankys. Ir nebeslidinės Alpėse, nes kilus skandalui sėkmė antrą sykį gali ir nusigręžti.

Tačiau dar labiau mus turėtų paguosti kitas šių nemalonių įvykių rezultatas: Lietuva, net ir labai norėdama, pati niekada nebūtų įstengusi atkreipti tiek daug tarptautinės bendrijos dėmesio į Sausio 13-osios bylą. Tai labai palankus fonas reikalauti, kad Lietuvai būtų išduoti visi nuo teisingumo pasislėpę įtariami galvažudžiai, žudę ir luošinę civilius žmones, taip pat pasiekti, kad jie ne tik mūsų, bet ir Europos akyse būtų prilyginti karo nusikaltėliams, teisiamiems Hagos tribunolo. Dabar tereikia turėti atkaklumo ir toliau nesielgti su šia byla taip, kaip buvo elgiamasi ligi šiol.

Štai čia būtina kai ką pasakyti ir apie mūsų vaidmenį. Manau, yra paradoksas, kad būtent mes esame priversti Sausio 13-osios bylos kontekste mokyti austrus principingumo. Kad tai suprastume, užtenka prisiminti, kada Lietuvos generalinė prokuratūra išdavė M.Golovatovo Europos arešto orderį. Ji tai padarė 2010 metų rudenį - praėjus kone dviem dešimtmečiams nuo Sausio įvykių! Negi mūsų prokurorai visą tą laiką nežinojo, kas vadovavo KGB smogikams, žudžiusiems beginklius žmones? Be abejo, žinojo, tačiau vis tiek nieko nesiėmė. Kodėl - čia būtent tas klausimas, į kurį privalėtų atsakyti specialus tyrimas, ir ne tik parlamentinis, bet ir ikiteisminis. Per šiuos tyrimus derėtų nuodugniai išsiaiškinti dar vieną klausimą - kodėl Generalinė prokuratūra analogiškai elgėsi ir kito įtariamojo, V.Uschopčiko, atžvilgiu. Tiems, kurie užmiršo, priminsiu, kad pernai būdamas Vilniuje Aleksandras Lukašenka viešai pareiškė, jog Baltarusija dėl V.Uschopčiko iš mūsų Generalinės prokuratūros nėra gavusi jokio ikiteisminės pagalbos prašymo. Vėl buvo sukrusta po dviejų dešimtmečių, kai pasirodžius "Lietuvos žinių" publikacijoms kilo skandalas.

Todėl mūsų politikų užsidegimas, su kuriuo jie dabar pasišovė mokyti Europą ištikimybės vertybėms, sunkiai įtikina. Prieš mokant kitus visų pirma derėtų prisiminti, kas iš mūsų politikų yra pareikalavęs buvusių generalinių prokurorų atsakomybės už Sausio 13-osios bylos vilkinimą - tokių, ko gero, nebuvo. Iš to galima daryti išvadą, jog ta padėtis visus tenkino arba tiesiog nedomino. Užtat dabar kone su ašara akies kamputyje piktinamasi, kad austrai - neprincipingi, kad jie dėl naudos, kurią gauna iš rusų dujotiekių, pasidavė Maskvos spaudimui ir nusigręžė nuo Europos vertybių. Tačiau ar nuo jų nenusigręžėme ir mes, lietuviai? Dar tuomet, kai dėl tos pačios naudos iš dujų leidome demokratinės Lietuvos padangėje įsigalėti Viktorui Uspaskichui? Kur buvote, raudotojai dėl vertybių, kai jis, pabėgęs į Maskvą, su būriu Seimo narių metė atvirą iššūkį Lietuvai? Kodėl jam sugrįžus niekas nė piršto nepajudina, kad Darbo partijos "juodosios" buhalterijos byla nebūtų Generalinės prokuratūros įžūliai vilkinama iki šiol, kaip buvo vilkinama Sausio 13-osios byla? Todėl, kad V.Uspaskichas - labai daug žinantis ir įtakingas, todėl, kad jis - geidžiamiausias politinis sąjungininkas. Net konservatoriams, kuriems ginti vertybes yra kone profesija.

O dėl Vienoje paleisto asmens, manau, būtų ne pro šalį patyrinėti garsiosios Izraelio žvalgybos "Mossad" patirtį. Turbūt žinote, kaip ji pasielgė su palestiniečių teroristais, išžudžiusiais žydų sportininkus ir trenerius Miuncheno olimpinėse žaidynėse, taip pat su kitais asmenimis, prisidėjusiais prie žydų naikinimo.

Tiesa, šios žvalgybos šūkyje yra tokie žodžiai: "Kur nėra kam vadovauti - tauta žūva, o saugumą laidoja patarėjų gausumas." Koks mūsų saugumo tarnybos kredo, nėra žinoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"