TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kur tavo tikrasis lobis?

Evangelijoje pagal Morkų pasakojama apie vieną žmogų, kuris ieško aiškaus kelio į amžinąjį gyvenimą. Rodos, jam nieko netrūksta: sveikas, turtingas, nuo pat jaunystės laikosi Dievo įsakymų. Vis dėlto jo sieloje kažkas trukdo išgyventi visišką ramybę. Ko gi jam trūksta? Kas atvedė jį pas Jėzų?

Jėzus su mokiniais jau ruošėsi palikti Užjordanės kraštą, kad tęstų savo kelionę Jeruzalės link, kai horizonte netikėtai pasirodo nepažįstamas žmogus. Jo elgesys gana keistas: Jis bėga, puola ant kelių ir klausia. Elgesys šio žmogaus, kurio vardo evangelistas Morkus nenurodo, mums atskleidžia 3 esmines ieškančio žmogaus būsenas:

1. Žmogus bėga – jis trokšte trokšta suprasti savo tikrosios laimės paslaptį, todėl ir skuba link To, apie kurį žino, kad šis gali jam padėti atrasti savo gyvenimo prasmę;

2. Jis puola prieš Jėzų ant kelių – tai prašymo, nuolankumo ir paklusnumo, gestas. Jis atpažįsta Jėzuje Mokytoją, tai yra Tą, kuris gali duoti atsakymą į esminį jo širdies klausimą.

3. Jis klausia – būtent mokiniui tinka klausti mokytojo. Tas, kuris klausia, parodo, kad jis ieško, kad nori suprasti tai, kas neaišku, kas jo gyvenime aptemdyta. Jis klausia ne kokių taisyklių laikytis, bet kaip pasiekti gyvenimo prasmės pilnatvę. Jis trokšta gauti asmeninį atsakymą, tokį, kuris numalšina žmogaus širdies troškimą suteikdamas jo gyvenimui kryptį.

Turtuolio klausimas „Ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ yra esminis ir neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenime. Jis liečia galutinį žmogaus tikslą. Ko trokšta šis pamaldus izraelitas? Paprasčiausiai būti laimingas. Kad pasiektų taip trokštamą laimę, Jėzus pakvies jį atlikti gyvenime tam tikrą užduotį, kuri kyla iš to laimės troškimo. Kaip jis turi elgtis, gyventi, kad pasiektų amžinąjį gyvenimą? Pastebėkime, kad šis žmogus klausia asmeniškai: ne ką reikia daryti ar ką turime daryti, bet ką aš turiu daryti. Aš negaliu ieškoti laimės kito vietoje. Tai asmeninis apsisprendimas, kuris daro žmogų atsakingą. Esu atsakingas už savo elgesį, už savo sprendimus ir veiksmus. Niekas už mane negali priimti sprendimo, niekas negali kentėti ir mirti mano vietoje.

Jėzaus reakcija nustebina: jis reaguoja ne į užduotą klausimą, bet į kreipinį „Gerasis Mokytojau“. Prieš atsakydamas Jėzus nori, kad žmogus suprastų, į ką jis kreipiasi, ko klausia ir kodėl klausia. Jėzus nurodo, jog atsakymą į savo klausimą jis gali rasti tik atsigręžęs protu ir širdimi į Tą, kuris „vienas yra geras“. Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Iš kur kyla gėris? Gėris kyla iš Dievo. Dar daugiau, pats Dievas yra Gėris. Todėl tik Jis vienintelis ir gali atsakyti į klausimą apie amžinybę.

Žmogaus atsakymas sukelia nuostabą: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės.“ Žmogus nebevadina Jėzaus „Geruoju Mokytoju“, bet tik „Mokytoju“. Tai rodo, kad jis ypač dėmesingai klausėsi Jėzaus žodžių. Tačiau Jėzaus atsakymas, primenantis įsakymus, netenkina žmogaus. Jis savo viduje jaučia, kad jam vis dar kažko trūksta, o gal kažkas kliudo eiti toliau.

Jėzus meiliai pažvelgia į jį, o pažodžiui – „įbeda savo žvilgsnį į jį ir jį pamilsta“. Tik išgirdęs šio žmogaus atsakymą, Jėzus pažvelgia į jį savo skvarbiu žvilgsniu. Ne, Jis neabejoja jo žodžiais, Jį tiesiog apima nuostaba. Jėzus pamilsta žmogų, nes yra giliai paliestas jo gyvenimo kokybės. Jėzus myli gėrį, kurį regi to žmogaus širdyje. Tačiau savo skvarbiu žvilgsniu Jėzus mato dar daugiau, būtent tai, kas kliudo šiam žmogui pasiekti širdies ramybę: „Vieno dalyko tau trūksta.“ Ne dešimt, ne dviejų, o tik vieno... Jėzus jį kviečia radikaliai apsispręsti. Pirmiausia paragina jį pradėti naują gyvenimą: eik; po to nurodo du konkrečius veiksmus: parduok ir išdalyk; galiausiai kviečia apsispręsti ir žengti nauju keliu: ateik ir sek paskui mane.

Jėzus neliepia šiam žmogui viską palikti, bet siūlo iškeisti savo turtus į pinigus: „Eik ir parduok.“ Tai pirmas žingsnis išsivaduoti nuo daiktų, nuo turto, kuris jam teikia saugumą, garantuoja ateitį, kurį jis laiko savo nuosavybe, bet nuo kurio jis yra priklausomas. Toliau Jėzus kviečia iškeisti pinigus, tai yra medžiagines gėrybes į dvasines: „Atiduok pinigus vargšams ir turėsi lobį danguje.“ Tai, kas atiduodama vargšams, danguje taps lobiu tam, kuris duoda. Praradimas žemiškų gėrybių jam atveria kitą, nepažįstamą erdvę, dangų, kuriame slypi tikrasis lobis. Bet tai tik kelio pradžia. „Kai atsikratysi tave slegiančio svorio, tuomet ateik ir sek paskui mane, nes Aš esu kelias, kuris veda pas Tėvą. Eidamas tuo keliu rasi ir tikrąjį lobį, kurio taip trokšta tavo širdis.“

Turtuolis, išgirdęs Kristaus kvietimą, nuliūdęs pasitraukia. Jo kelyje į Dievą stovi neperžengiama kliūtis – turtas, ir šios kliūties jis nepajėgia įveikti. Žinoma, pats turtas nėra blogis, kaip ir neturtas nėra gėris. Tik tada turtas tampa suklupimo akmeniu, kai jo kaupimas tampa vieninteliu rūpesčiu, kai jis pavergia žmogaus širdį, visiškai užstodamas ir Dievą, ir artimą. Jėzus kviečia atsisakyti viso, kas trukdo eiti paskui Jį. Kitaip tariant, gyvenimo pilnatvę gimdo ne turtų kaupimas ar jų turėjimas, bet meilė. Tai yra tikrasis mūsų lobis.

Jis pasitraukia ne suirzęs ar piktas, bet liūdnas, nusiminęs. Turbūt jis apgailestauja, sielojasi, kad turtų svoris jam neleidžia eiti paskui tą, kuris kvietė naujam gyvenimui. Jo liūdesys – tai padalytos širdies liūdesys. Šis žmogus yra įvaizdis daugelio žmonių, kurie išgirsta Dievo kvietimą, bet dėl įvairių priežasčių juo neseka. Liūdesys juos lydi visą gyvenimą.

Jėzus ir šiandien kviečia kiekvieną iš mūsų siekti šventumo, tobulumo. Tobulumas reikalauja brandos dovanoti visą save, nesvarbu, ar tai būtų vienuolyne, ar šeimoje, ar visuomenėje. Žmogus pašauktas į tai atsiliepti savo laisve. Tiek Dievo įsakymai, tiek ir Jėzaus kvietimas tarnauja vienintelei ir nepadalijamai meilei, siekiančiai tobulumo, kurio matas yra pats Dievas: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"