TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kurdai - etninė Turkijos mažuma

2007 11 17 0:00

Spalio 24 dieną "Lietuvos žiniose" buvo išspaudintas straipsnis "Kurdai - dėmė ant pasaulio sąžinės". Į jį sureagavo Turkijos ambasada Vilniuje ir ambasadarius Oguzas Ozge atsiuntė redakcijai šį laišką, prašydamas jį išspausdinti, kad laikraščio skaitytojai gautų visapusišką informaciją ir žinotų Turkijos poziciją šiuo klausimu.

Siekdamas išvengti neaiškumų, kurie galėtų būti skaitant šį straipsnį, norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus.

Po Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperija nustojo egzistavusi, susikūrė nepriklausoma tautinė ir unitarinė valstybė - Turkijos Respublika. Osmanų imperija buvo daugiatautė - ten gyveno daug tautų bei etninių mažumų, o kurdai buvo viena iš bendruomenių. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Prancūzija ir Didžioji Britanija susitarė, kad Turkija būtų padalinta į kelias nedideles valstybes, ir tai atsispindėjo taip vadinamoje 1920 m. Servo sutartyje. Po Pirmojo pasaulinio karo centrinėje Turkijos dalyje nacionalinė vyriausybė Ankaroje pradėjo nepriklausomybės karą prieš okupacines pajėgas. Kelios Osmanų imperijos etninės mažumos, tarp kurių buvo ir kurdai, parėmė kovotojus už nepriklausomybę, taip įsijungdamos į šią kovą. Kova baigėsi pergale ir buvo įkurta nauja valstybė - Turkijos Respublika.

Pirmaisiais Respublikos gyvavimo metais prieš jauną Turkijos Respubliką stojo kai kurios kurdų gentys, remiamos to meto galingųjų, t.y. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, siekusių savo pagrindinio tikslo - kad Mosulo provincija, kurios didžiąją gyventojų dalį sudarė Irako turkai, nebūtų prijungta prie Turkijos.

Šiandien kurdų kilmės Turkijos piliečiai taikiai ir harmoningai sugyvena su savo tėvynainiais Turkijoje. Jie gyvena pietryčių Anatolijoje, tačiau gerokai daugiau jų gyvena Stambule ir vakarinėje Turkijoje. Pagal Turkijos konstituciją ir įstatymus jie yra lygūs piliečiai ir nėra niekaip diskriminuojami. Pietryčių Anatolija yra sąlyginai mažiau išsivysčiusi, nei kiti Turkijos regionai, todėl ir ten gyvenančių kurdų pragyvenimo lygis yra žemesnis nei tų, kurie gyvena vakarinėje Turkijos dalyje. Turkijos vyriausybė stengiasi sumažinti pragyvenimo lygio skirtumus tarp Turkijos regionų, tačiau siekti šių tikslų jai trukdo Kurdų darbininkų partijos (KDP)/ KONGRA-GEL vykdomas teroras, užvaldęs šį pietryčių Anatolijaus regioną.

KDP/ KONGRA-GEL narių negalima vadinti sukilėliais. Tai greičiau teroristai, vykdantys veiksmus, kurie pagal JT saugumo tarybos rezoliuciją apibūdinami kaip teroristiniai. JT Saugumo tarybos rezoliucija Nr. 1566 aiškiai nurodo, kokie veiksmai traktuojami, kaip teroristiniai, kaip už juos baudžiama ir kokiomis priemonėmis jiems užkertamas kelias. Kurdų darbininkų partiją (KDP)/KONGRA-GEL yra pripažinta teroristinė organizacija Europos Sąjungoje, JAV bei Australijoje. Daugelis jos narių yra paieškomi per Interpolą kaip nusikaltėliai.

Vien per 2007 m. spalio mėnesį Kurdų darbininkų partija/KONGRA-GEL Turkijoje nužudė daugiau nei 50 Turkijos kareivių bei civilių. Dėl to Turkijos vyriausybė siekė gauti parlamento leidimą karinėms operacijoms prieš teroristus ten, kur jie rado sau prieglobstį, t.y. šiauriniame Irake. Paprastai teroristai patenka į Turkiją per šiaurines Irako teritorijas, o atlikę savo nusikalstamus veiksmus, vėl ten sugrįžta. Turkija ragina sunaikinti KDP/KONGRA-GEL stovyklas šiauriniame Irake, o šios organizacijos lyderius bei narius sulaikyti ir perduoti Turkijai. Šiaurinis Irakas tarnauja jiems kaip operatyvinė bazė ir prieglobstis, čia KDP/KONGRA-GEL įsigyja sprogmenis, ginklus ir amuniciją. Vargu ar įmanoma, jog kažkokia teroristinė organizacija veiktų kažkuriame Irako regione be vietinės regiono valdžios tolerancijos ar pritarimo.

Straipsnyje taip pat rašoma, jog "panašiai su kurdais elgėsi ir Irakas bei Turkija ir 1981-1986 metais Turkija daugybę kartų bombardavo Irako Kurdistaną".

Galima pateikti užtektinai įrodymų, kad turkai padėjo kurdams Sadamo Huseino režimo metais. Vienas iš šokių pavyzdžių - Turkijos sutikimas priimti 100 tūkstančių Irako kurdų bėgusių nuo S.Huseino režimo. Irano-Irako karo metu, kaip tik po to, kai S.Huseino režimas panaudojo chemines dujas prieš savo žmones, jie, galima sakyti, per vieną naktį susirinko prie Turkijos sienos. Šis incidentas yra žinomas kaip Chalabčės žudynes. Tokios pačios pozicijos buvo laikytasi ir 1991 m. per pirmąjį karą Golfo įlankoje, kai Irakas užpuolė Kuveitą. Beveik 1 milijonas irakiečių, daugiausia kurdų, rado prieglobstį Turkijoje. Vargu ar bent vienas buvo išsiųstas atgal prieš savo valią. Turkijos vyriausybė padėjo šiems pabėgėliams ir apgyvendino juos iki pat 2003. Tik po to, kai šiauriniame Irake, padedant JAV, buvo įkurtos specialiosios pajėgos, dauguma jų savanoriškai grįžo į Iraką. Tuo metu Vakarų šalys priėmė ne daugiau nei 100 tūkstančių pabėgėlių iš Irako.

Turkija naudojo ribotas persekiojimo karštomis pėdomis operacijas nuo 1984 iki 1987, bet ne 1981-1986, kaip rašoma straipsnyje, remdamasi "persekiojimo karštomis pėdomis" susitarimu, pasirašytu tuo metu tarp Irako ir Turkijos vyriausybių, siekusių pažaboti teroristinius KDP/KONGRA-GEL grupuočių, dislokuotų Irake, išpuolius Turkijoje. Remiantis tuo susitarimu, teisėtos Turkijos operacijos šiauriniame Irake buvo nukreiptos tik prieš KDP/KONGRA-GEL stovyklas kalnuotuose Irako rajonuose, bet ne prieš miestus, kur gyveno civiliai Irako kurdai.

Vienintelis Turkijos interesas yra užtikrinti stabilumą ir geras gyvenimo sąlygas savo dabartinėje teritorijoje. Todėl Turkijos prioritetas santykiuoe su Iraku yra pagalba užtikrinant šalies teritorinį vientisumą ir tautinę vienybę.

Vis dėlto Turkijos vyriausybė privalo ginti savo piliečius, teritoriją nuo terorizmo ir turi pilną teisę tikėtis, kad Irako vyriausybė iš savo pusės imsis visų reikiamų priemonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"