TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kuri demokratiškesnė: JK ar ES?

2016 07 07 6:00

Tarp „Brexit“ šalininkų argumentų neretai minima ir demokratijos Europos Sąjungoje (ES) stoka. Prisimenamos senos britų demokratijos tradicijos ir pabrėžiama, kad Briuselyje demokratijos nėra – ten valdo ES biurokratai.

Pagarba tiems, kurie pateikia demokratijos argumentą. Tikiuosi, kad ir kiti euroskeptikai, tokie kaip Prancūzijos nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen, taip pat prisieks ištikimybę demokratijos principams. Bėda ta, kad Jungtinėje Karalystėje pradedant pasitraukimo iš ES procesą elgiamasi nedemokratiškai.

Pavyzdžiui, svarbus demokratijos principas – atsakingas politikų elgesys, kurio pagrindas yra politikų atskaitomybė rinkėjams. Kaip žinoma, du svarbiausi politikai, aktyviai, rėksmingai agitavę už pasitraukimą, – Borisas Johnsonas ir Nigelas Farage'as – iškart po referendumo nėrė į krūmus, vos supratę, kad gali tekti paaiškinti, kaip pasitraukimas turės vykti realybėje. Sugundyti, vedžioti už nosies ir pasislėpti – kažin ar tai atitinka demokratijos standartus.

Dar viena pastaba – britai garsūs savo parlamentinės demokratijos tradicijomis, o ne tiesioginės demokratijos apraiškomis. Šiuo atveju du trečdaliai parlamentarų pasisako už Jungtinės Karalystės pasilikimą ES. Galima konstatuoti, kad sprendimas priimtas ne pagal britų demokratijos tradicijas.

Tačiau tai, kas išdėstyta, žinoma, tėra priekabės. Suabejoti, ar britų sprendimas išties demokratiškas, verčia kur kas rimtesni argumentai. Sunku būtų rasti vienintelį teisingą apibrėžimą, kas yra demokratija, tačiau demokratija tikrai nėra dalies visuomenės prievarta kitai daliai, net jeigu tai būtų daugumos prievarta mažumai. O ką regime po referendumo? Visuomenė tapo labai susiskaldžiusi. Viena šalis triumfuoja apimta euforijos, o kita negali atsigauti po šoko, mėgina protestuoti, savo šalies ateitį piešia niūriomis spalvomis. Geriausia iliustracija to, kad įvykęs veiksmas nėra jau toks demokratiškas, – nepaprastai išaugęs išpuolių prieš imigrantus skaičius, taip reiškiant džiaugsmą dėl referendumo rezultatų.

Demokratijos pagrindas – interesų derinimas, konsensuso paieškos. Tam visų pirma tinka parlamentinės demokratijos modelis. Žinoma, neatmestinas ir balsavimas referendume dėl svarbių valstybės klausimų, tačiau turi būti visiškai aišku, kad visi supranta, dėl ko iš tikrųjų vyksta balsavimas, ir kad yra panaikinta bet kokia subjektyvumo ir atsitiktinumo galimybė. Paprastai tai užtikrinama referendumo sprendimui reikalaujant didesnės nei paprastoji daugumos arba kelių balsavimų, nutolusių vienas nuo kito laiko požiūriu. Šiuo atveju referendumo rezultatams nemažą įtaką turėjo subjektyvūs veiksniai: ministras pirmininkas Davidas Cameronas, vesdamas šalį į referendumą, nelaimingai blaškėsi, B. Johnsonas, manipuliuojamas savo draugo, tapo Pasitraukimo kampanijos svarbiausiu veidu, N. Farage'as pasitelkė nacių metodus, apeliuodamas į žemiausius instinktus – ir po balsavimo referendume šalies likimas nulemtas šimtmečiams. Ar tikrai sprendimas būtų toks pat, jei subjektyvių veiksnių nuspalvintos aplinkybės būtų sukritusios kitaip?

Po šoko, kurį visa Europa patyrė paaiškėjus referendumo rezultatams, daug kartų nuskambėjo mintis, kad britai pasiuntė rimtą signalą ES ir kad šiai būtinos reformos. Tik štai bėda – pasiūlymų ir pareiškimų daug, bet turinio juose maža. Negana to, beveik visi pateikiami pasiūlymai yra prieštaringi.

Nieko nėra lengviau, kaip kritikuoti ES. Visų ES valstybių politikai tai seniai perprato – žerdamas kaltinimus mitiniams Briuselio biurokratams politinius dividendus gali gauti lengviausiu būdu ir be jokios rizikos. Atkirčio į savo žodžius negausi. Kas tiesa, tai tiesa – Briuselis toli.

Kodėl taip lengva kritikuoti ES? Kodėl ES struktūra yra tokia paini, gremėzdiška? Išties kiekvienas politikas, net kiekvienas ES pilietis, galėtų nubrėžti tobulesnės, grakštesnės ES apmatus. Tačiau būtent čia glūdi ir didžiausias gėris, ir didžiausia problema – ES struktūra nėra sudaryta pagal tikslingą kokio nors politiko ar vadybininko planą, o yra kompromiso, pasiekto tarp dviejų priešingų pozicijų, išdava. Bet kurioje diskusijoje dėl ES ateities neišvengiamai susiduria du požiūriai – tų, kurie nori didesnės integracijos, federacijos modelio, ir tų, kurie pasisako už didesnį nacionalinių valstybių suverenumą. ES kiekvienai tezei yra antitezė, kiekvienam svertui – atsvara. Priimant sprendimus niekada negailima laiko išklausyti europarlamentarų argumentus ir kiek įmanoma labiau suderinti valstybių nuomones. ES yra gilaus konsensuso pasekmė ir kaip tokią ją galime laikyti demokratijos pavyzdžiu. To pasekmė – patenkintųjų ES nėra, kritika liejasi, argumentai susipainioja, ir visuomenė tai girdi kaip nuolatinį kritikos, nukreiptos į ES, dūzgimą.

Net ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas D. Cameronas ne kartą yra kalbėjęs, kad ES būtina stiprinti bendrosios rinkos funkcionavimą, tačiau mažinti Briuselio biurokratų reguliavimą. Nepastebima, kad pasiūlymai paneigia vienas kitą! Euroskeptikai dažnai kritikuoja Briuselio politikų neveiklumą, jų beveidiškumą, pateikdami tai kaip argumentą prieš ES. Bet juk Briuselio politikai galėtų būti stiprūs, ryškūs, savarankiški, turintys tvirtą nuomonę tik tokiu atveju, jei jie būtų federalinės ES politikais. Šiuo metu Briuselio politikai atstovauja 28 valstybėms, kurių nuomonės įvairiais klausimais neretai skiriasi. Jie iš esmės yra moderatoriai, kuriems be galo sunku būtų turėti savą ryškią politinę programą, o jeigu jie tokią turėtų, pirmiausia sulauktų kritikos iš tų, kurie juos dabar kaltina dėl beveidiškumo: „Kodėl jie prabilo mano vardu, nors aš manau kitaip?“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"