TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kurie – dorieji, kurie – kvailiai

2016 05 31 6:00

Kai po Eligijaus Masiulio buto židiniu, kaip skelbiama, Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai rado ketvirtį milijono eurų, tapo aišku: atsitokėję po tokios žinios politikai vėl puls diskutuoti apie partijų finansavimą. 

Bet ar čia kas nors nauja? Kaskart, kai už rankos pačiumpamas galbūt nesąžiningas politikas, skamba vis ta pati daina: štai, kokie jie ten Seime nešvarūs. Vieno, kelių ar kurios nors konkrečios partijos asmenų korupcija ar jos tariami įrodymai paprastai meta šešėlį visai politinei sistemai.

Toks emocinis apibendrinimas nėra logiškas ir teisingas, tačiau žmogiškai suprantamas. Politinėms partijoms išlaikyti iš valstybės biudžeto skiriami dešimtys milijonų, be to, jos gali nuomotis patalpas prestižinėse miestų vietose už simbolinę kainą, turi kitų privilegijų, o partinė sistema nestabili, nepatikima, partijomis nepasitikima. Tačiau sakyti, kad visi politikai nešvarūs – nepelnytai apkaltinti 119 tūkst. asmenų. Tiek jų bent „popieriuje“ deklaruoja narystę partijose. Partinis bilietas yra nepopuliarus. Išsivysčiusiose demokratijose partijų iždus gerokai pildo jų nariai, mokantys nario mokesčius. Bet kiek pinigų surinksi iš kelių ar net dešimties tūkstančių narių Lietuvoje?

Ką daryti, kai ir biudžeto dotacijos neužtenka? Nesąžiningi politikai renkasi kitus kelius pagerinti asmeninę bei, tikėtina, partijos gerovę ir taip kurį laiką užsitikrina savo išlikimą. Neseniai Stokholmo universiteto Tarptautinių ekonomikos studijų instituto ekonomistė Audinga Baltrūnaitė tikino, kad nuo 2012 metų įsigaliojęs draudimas juridiniams asmenims remti Lietuvos politines partijas kasmet sutaupo iki 362 mln. eurų. Iš kur toks skaičius? Taip, anot tyrėjos, draudimas įmonėms remti politines partijas paveikė viešųjų pirkimų rezultatus.

Ji skelbia ištyrusi 250 tūkst. viešųjų pirkimų, įvykusių 2008–2013 metais – prieš įvedant ir įvedus draudimą juridiniams asmenims remti politines partijas. Konkursuose dalyvavo 8,5 tūkst. įmonių. 1,5 tūkst. jų rėmė politines partijas, 500 dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose. Mokslininkė nurodo, kad politines partijas rėmusioms įmonėms galimybė laimėti viešuosius pirkimus nuo 2012-ųjų sumažėjo 5 procentais. Paaiškėjo, kad iš viso iki įvedant draudimą remti politines partijas 2008–2011 metais partijas rėmusioms įmonėms sėkmė šypsodavosi beveik trečdaliu atvejų, o nuo 2012-ųjų šis rodiklis sumažėjo iki 29 procentų. Vargu ar nuo dalies įmonių taip ūmai nusisuko Fortūna. Viešuosius pirkimus galinčių paveikti schemų – ne viena, jos aptartos A. Baltrūnaitės darbe. Vis dėlto tai – mokslinis, o ne teisėsaugos tyrimas.

Bet prielaida, kad, pavyzdžiui, valdant konservatoriams, liberalams bei Arūno Valinsko partijai ir verslui legaliai remiant partijas, dėl viešųjų pirkimų galima buvo „sutaupyti“ per trečdalį milijardo eurų per vienus metus dabartinės diskusijos kontekste yra daugiau nei verta dėmesio.

Tik ar ką nors stebina tokie skaičiai? Už Darbo partiją, kaltintą turėjus apie 7 mln. eurų juodąją buhalteriją, per pastaruosius Seimo rinkimus balsą atidavė maždaug 270 tūkst. žmonių, šiai politinei jėgai Seime atstovauja 29 parlamentarai. Vakar paaiškėjo, kad „MG Baltic“ ir E. Masiulio istorija turi tęsinį – bendrovė galbūt pinigus mokėjo „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui. Prisiminkime: pernai pareikšti įtarimai valdančiajai Rolando Pakso partijai „Tvarka ir teisingumas“ paėmus daugiau nei trečdalį milijono eurų vertės kyšių, taip pat ir dėl poveikio viešiesiems pirkimams.

Verslas visada siekė ir sieks daryti įtaką sprendimų priėmėjams, tad bandymas sumažinti pinigų įtaką politinių partijų gyvavimui – pavykęs tik iš dalies. Kiek partijos, uždraudus jas remti juridiniams asmenims, tapo skaidresnės? Sprendimų priėmimui Seime, Vyriausybėje, ministerijose tebetrūksta skaidrumo. Savivaldybėse, ypač atokesnėse, sprendimų priėmimą stebi dar mažiau akių. E. Masiulio įpėdiniui sostinės merui Remigijui Šimašiui nebūtų reikėję aiškintis dėl pietų su „MG Baltic“ vadovu Dariumi Mockumi, jei jis tokį susitikimą būtų deklaravęs iš anksto. Liberalų vadovybei nebūtų reikėję muistytis, jei apie savo susitikimus ir draugiškus ryšius su „MG Baltic“ vadovybe būtų skelbę. Kas čia bloga išgirsti verslininko nuomonę? Blogai, kai tai daroma pasislėpus.

Sakoma, kalumas vienija metalus, tikslas vienija paukščius ir žvėris, baimė ir godulys vienija kvailius, o požiūris vienija dorus žmones. Tai koks mūsų požiūris ir kokie vis dėlto mes, jei sukčius politikoje renkame ir vėl? Jokia partijų finansavimo sistema nesureguliuos kiekvieno iš mūsų vertybinio kompaso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"