TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Kurmių" drąsa

2006 12 01 0:00

Artėja link atomazgos skandalas, susijęs su Valstybės saugumo departamento (VSD) generaliniu direktoriumi Arvydu Pociumi. Dėl aršios pastarojo gynybos, kurią palaiko galingos politikų, valdininkų ir žiniasklaidos grupuotės, intriga turbūt išliks iki pat paskutinio momento - tai "nuims Pocių", ar ne. Tolesni visų politinių jėgų veiksmai tikriausiai yra sumodeliuoti tiek vienam, tiek kitam atvejui.

Tačiau niekas labai nesuka galvos dėl grupės žmonių, kurie savo veiksmų planuoti jau negali, ir Seimo sprendimas tiesiogiai lems jų likimą. Tai VSD karininkai, kurie liudijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, išsakydami kritiką dėl Pociaus vadovavimo. Pocių besąlygiškai remianti žiniasklaida juos nedelsdama pakrikštijo "kurmiais". Tai nelabai švarus propagandinis triukas, nes specialiųjų tarnybų žargonu "kurmis" reiškia tarnybos viduje veikiantį infiltruotą ar iš esančiųjų užverbuotą priešiškos tarnybos agentą, bet jokiu būdu ne pareigūną, kuris pateikė parodymų parlamentinę kontrolę vykdančiai institucijai. Na, bet tiek to čia su sąvokomis, Pociaus gynėjai panaudojo ir daugiau negarbingų ginklų.

O "kurmių" turėtų būti nemažai, nes komitetas per gerus du mėnesius apklausė keliasdešimt pareigūnų, kurių nemaža dalis, kaip galima spėti iš komiteto tyrimo plėtros ir išsprūdusių jo narių užuominų, išsakė kritišką nuomonę dėl Pociaus veiklos departamente.

Kaip vertinti šiuos žmones? Vieni vertina labai paprastai - tai "kurmiai", t. y. išdavikai ir kriminaliniai nusikaltėliai. Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, itin aistringai remiantis Pocių, apie šiuos nusikaltėlius viešai atsiliepė su neslepiamu sarkazmu: "Jie mano, kad yra atsakingi ne VSD vadovybei, o Lietuvai". Iš tiesų argi ne "durneliai", jiems liepė tarnauti savo viršininkui, o jie, matai, Lietuvai užsimanė dirbti. Iš tiesų juokdariai.

Tačiau jei atsiribosime nuo panašaus "agitpropo", turėsime pripažinti, kad "kurmiai" parodė neeilinę drąsą. Visų pirma apklausos vyko VSD patalpose, todėl tik labai naivus žmogus patikėtų, jog Pocius nežino, kas ką posėdžiuose liudijo. Paties Pociaus psichologinis portretas puikiausiai atsiskleidė tiek per rezervistų skandalą, tiek per dabartinį skandalą. Departamento direktorius kasdien keitė parodymus, rašė Seimo nariams atvirus laiškus ir baugino juos tiriamais telefonų numeriais, ir apskritai kažką nerišliai lemeno apsipylęs šaltu prakaitu. Tarp pareigūnų, susikopromitavusių per pastarąjį dešimtmetį, jis atrodė vienas nykiausių. Paprastai silpnadvasiai ir bailūs žmonės pavojui praėjus negailestingai keršija už patirtą baimę ir pažeminimą.

Jei Pocius ir toliau eis savo pareigas, jis, be abejonės, per kelis mėnesius atsikratys visų savo kritikų, kurie drįsta (o siaube) turėti savo nuomonę, ir VSD liks tiktai padlaižiai ir prisitaikėliai, besąlygiškai paklūstantys savo viršininkams, net jei jie įsako daryti nesąmonę arba niekšybę.

Aišku, "valstybininkai" pasakytų, kad čia tik prielaidos ir emocijos, o kur faktai? O faktas tai, kad represijos jau prasidėjo - ilgametis kontržvalgybos viršininkas Vytautas Damulis ir trys jo pavaldiniai jau praktiškai išmesti iš VSD - liko tik sutvarkyti formalumus. Matyt, tas pats laukia ir kitų Pociaus kritikų, o represinių priemonių arsenalas yra nemenkas ir visiems dirbantiems žmonėms pažįstamas - žmogui galima pakišti ką nors kompromituojančio, o galima tiesiog "išėsti", duodant neįvykdomas užduotis ar šiaip pastoviai terorizuojant. Šiuo atveju dar galima pasiūlyti a. a. Vytauto Pociūno vietą Gardine.

Netgi žinodami, kas jų laukia, Damulis ir jo vyrai išdrįso pasakyti savo nuomonę apie padėtį departamente. O kas jiems beliko? Gal "kurmius" už nepaklusnumą smerkiantys korifėjai galėtų pasiūlyti kokią nors alternatyvą, kaip turi elgtis sąžiningas VSD pareigūnas, jei jam kilo sunkių, bet pagrįstų įtarimų dėl savo vadovybės galimos neteisėtos ar net antivalstybinės veiklos? Pranešti tai pačiai vadovybei? O gal ką nors kvailesnio patarsite?

Juo labiau kad saugumo darbuotojai pagrindą pasikliauti savo vadu prarado dar 2005 metų pavasarį, kai paaiškėjo jo bendradarbiavimo su KGB faktas. Visi kažkodėl pripažino, kad bendradarbiavimo nebuvo, nors šiaip jau antpečiais su žvaigždutėmis KGB nesisvaidė ir jas duodavo tik už didelius nuopelnus ir visišką patikimumą. Ir štai dabar įsivaizduokime būseną saugumo darbuotojo, kuris bando tirti buvusių kagėbistų veiklą Lietuvoje, kai vienas iš jų paskiriamas VSD vadovu. Manau, kad kažkas panašaus būtų, jei ONTT (Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba) imtų vadovauti "Vilniaus brigados" atstovas - bet ne vadas, o vienas iš "torpedų". Arba paskirkime FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) vadovauti ką nors iš EBSW, tik ne Petriką, o kokią nors "šestiorkę". Nesinori? Baisu? O kad VSD vadovauja rezervistas, tai nieko?

Galbūt dėl šios priežasties saugumo darbuotojai, negarsėjantys plepumu, ėmė bendradarbiauti su parlamentinės kontrolės komitetu. Ir tikėkimės, kad jų aukos nebus bergždžios - įsijautęs į "kurmių" medžioklę, "valstybininkų" klanas atidengė daugumą savo turimų pozicijų. Suveikė senas Antrojo pasaulinio karo laikų triukas. Kai reikdavo šturmuoti užslėptas priešo ugnies pozicijas, būdavo imituojama ataka nedidelėmis pajėgomis. Priešas atidengdavo ugnį, o užnugaryje generolai ir pulkininkai žemėlapiuose žymėjosi kulkosvaidžių lizdus ir į žemę įkastus tankus. Po to būdavo galima jais visais užsiimti rimčiau.

Panašiai buvo ir per šį skandalą. Vos jam prasidėjus, sukaleno kulkosvaidžiai iš kai kurių leidinių ir TV kanalų, jiems pritarė sunkiųjų haubicų baterijos iš Prezidentūros ir Konstitucinio Teismo bei daugybė plačiai pasklidusių atskirų ugnies taškų.

Per visus pastarųjų metų politinius skandalus kažkodėl neapleido nuojauta, kad Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas nėra tikrosios grėsmės nacionaliniam saugumui. Kažkaip labai jau nerangiai ir atvirai jie dirbo tarsi norėdami nukreipti dėmesį nuo kažko. Dabar matome, nuo ko jie turėjo nukreipti dėmesį, - beviltiška ir daug aukų pareikalavusi bei dar pareikalausianti "kurmių" ataka privertė klaną atskleisti daugumą savo pozicijų. Netrukus paaiškės, ar saugumo darbuotojai, kurie, kai kieno pykčiui, dirba Lietuvai, o ne savo viršininkams, paaukojo savo darbą (o Pociūnas netgi gyvybę) ne veltui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"