Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kūrybingumą ugdančios mokyklos. Svajonė?

 
2016 11 12 6:00

Neseniai praūžusioje rinkimų kampanijoje vienas esminių klausimų, dėl kurio partijos diskutavo, pykosi ir kartais ieškojo sutarimo, neabejotinai buvo švietimas, pradedant darželiais ir baigiant Trečiojo amžiaus universitetais. Švietimas, be emigracijos ir alkoholizmo, buvo visų partijų politinės retorikos viršūnėje. Tai džiugina. 

Beveik visos politinės jėgos pagaliau sutarė, kad Lietuvos švietimo sistemoje susiklostęs status quo privalo būti judinamas. Nors reformų reikia tiek mokyklų, tiek universitetų lygmeniu, diskusijose ir priimant sprendimus pernelyg dažnai pamirštamas, mano nuomone, svarbus švietimo elementas – kūrybingumas.

Daliai švietimo srities valstybės tarnautojų, biurokratų žodžiai „kūrybiškas švietimas“ skamba lyg keiksmažodis, utopija ir oksimoronas. Daugelis mano, jog skatindama kūrybingumą valstybė siekia užsiauginti savo Mozartą, Van Goghą ar Einsteiną, tačiau reikia pažymėti, kad tai visiškai priešingas reiškinio, kurį matome kasdien, įsivaizdavimas. Kūrybingumas – tai kur kas paprasčiau, nei mums bando įteigti (kartais išgąsdinti, kad paliktume juos ramybėje) Švietimo ir mokslo ministerijos biurokratai. Kūrybingumą apibrėžčiau kaip smalsumo, pasitikėjimo savimi, išradingumo, kritinio ir strateginio mąstymo – savybių, kurios vertinamos ir akademinėje srityje, ir darbo rinkoje, – rinkinį.

Europos Komisijos atlikta visų Europos Sąjungos (ES) šalių mokytojų reprezentatyvi apklausa parodė bendrą Europos pedagogų sutarimą dėl kūrybiškumo svarbos mokyklose. Apie 95 proc. apklaustų mokytojų pritarė, jog mokyklose galima mokyti kūrybiškumo, jį siejant su bet kuria disciplina – tiek tiksliųjų ir gamtos, tiek humanitarinių mokslų. 90 proc. respondentų tvirtino kūrybiškumą esant fundamentaliu įgūdžiu. Beveik tiek pat apklaustųjų patvirtino, kad kūrybiškumas yra itin svarbus visose gyvenimo srityse. Tyrimas išryškino ir esminį ES mokytojų sutarimą – kūrybiškumo gali būti išmokoma, šiam teiginiui pritarė daugiau kaip 70 proc. apklaustųjų.

Kalbant apie dabartinę padėtį – kiek dėmesio mokyklos skiria kūrybiškumui lavinti, tyrimas parodė, kad mokyklų programų viršūnėje rikiuojasi atkaklumo, atsakingumo, disciplinos, o kartu ir kūrybiškumo lavinimas. Tačiau Lietuva šiuo atveju iškrinta iš Europos konteksto, nes prioritetų hierarchijoje kūrybiškumo ugdymas mūsų šalyje užima kur kas žemesnę vietą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis po rinkimų vėl pabrėžė, jog Švietimo ir mokslo ministerija, jo manymu, Lietuvai yra pati svarbiausia. „Valstiečiai“, per rinkimų kampaniją šūkavę, kad visa Vyriausybė bus sudaryta iš profesionalų, šiandien, regis, susiduria su nemalonia tiesa: ne taip lengva rasti profesionalų, o ypač švietimo politikos.

Nepriklausomai nuo to, pavyks ar nepavyks „valstiečiams“ rasti profesionalų, ministrų portfelius valdantieji vis tiek padalys. Čia kyla atsakomybė naujai Švietimo ir mokslo ministerijos komandai, o kartu ir Seimo komitetui, imtis atitinkamų pertvarkų, kad kūrybiškumas Lietuvos mokyklose nebūtų antraeilis klausimas.

Kalbant konkrečiau, visų pirma reikia rengti mokytojus ugdyti mokinių kūrybinį mąstymą, įtraukti kūrybiškumo didinimą į mokyklų programas kaip siektiną tikslą, kūrybiškumą apibrėžiant per smalsumo, vaizduotės, kritinio ir strateginio mąstymo lavinimą. Taip pat reikia kultūriniais renginiais (spektakliais, koncertais) skatinti bendrąjį mokinių estetikos suvokimą. Galų gale, būtina mąstyti out of the box. Didžiausi autoritetai mokyklinio amžiaus vaikams yra visuomenėje žinomi menininkai, savo srities žinovai, todėl mokyklos, pavyzdžiui, galėtų būti įpareigotos kartą per mėnesį organizuoti renginį, susitikimą su mokinius įkvepiančiu žinomu žmogumi. Tai būtų trumpas ir abstraktus rekomendacinis paketas šalia būsimų švietimo reformų. Viena yra aišku – norint pasiekti tikslą, reikia ne tik formalių procedūrų (įstatymų projektų), bet ir neformalaus kontakto su mokyklomis, mokytojais ir mokiniais.

Nors opozicijos darbas atrodo paprastas – neleisti atsipalaiduoti valdantiesiems, reikšti konstruktyvią, geresnius rezultatus skatinančią kritiką, esu pasirengęs tiek Seimo nariui tenkančiomis formaliomis procedūromis, tiek neformaliomis priemonėmis padėti mokykloms išugdyti kūrybingą asmenį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"