TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kvailas įstatymas, bet įstatymas

2013 01 10 5:26

Isabella Tobias kol kas negavo Lietuvos pilietybės, tad greičiausiai jos ir Deivido Stagniūno dueto nepamatysime Sočio olimpinėse žaidynėse. Turbūt didžiajai Lietuvos sirgalių daliai dėl to skaudu, tačiau derėtų ne gedėti, o veikti.

Teisybės dėlei reikėtų pažymėti, kad ši pora dar neturi kelialapio į olimpiadą (jį reikia išsikovoti Europos čempionate).

Kad ir kaip ten būtų ar bus, tikrai norėčiau matyti šiuos sportininkus atstovaujančius Lietuvai. Ledo šokiuose itin daug lemia partnerių sutarimas, man ši pora atrodo gražiai ir verčia didžiuotis, kad ir žiemos sporto šakose turime kuo pasipuikuoti prieš pasaulį. Taip pat žinau, kad Isabellos tėvai finansiškai prisideda, kad ši pora galėtų šokti ir garsinti Lietuvos vardą. Todėl man liūdna, kad ji negauna Lietuvos pilietybės.

Kita vertus, nesmagu matyti, kad ši istorija virsta politikų vidaus kovos įrankiu ir kritikos strėlės lekia tik į prezidentės Dalios Grybauskaitės pusę. Esą ji nesuprantanti sirgalių lūkesčių ir panašiai. Tačiau prezidentė tiesiog atsižvelgė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu suteikti pilietybę išimties tvarka.

Pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tiems užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais. Taip teigia įstatymo aiškintojai.

"Mūsų Konstitucija ir Pilietybės įstatymas yra labai griežti dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka. Pilietybės įstatymas aiškiai nurodo, kad tai turi būti žmogus, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Už būsimus nuopelnus negalima suteikti pilietybės", - yra sakiusi prezidentūros Teisės skyriui vadovaujanti Rasa Svetikaitė.

Mano galva, nei įstatymas, nei Konstitucija nėra nepajudinami. Jei piliečiams atrodo, kad juos dera keisti, reikia apie tai kalbėti. O įstatymo pakeitimus galėtų inicijuoti kad ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ar kuris Seimo narys.

Ledo čiuožėjų istorija jau apaugo melodraminiais aspektais, tačiau nesuprantu, kodėl tiek užuojautos nesulaukia tūkstančiai lietuvių. Štai "Lietuvos žinios" rašo, jog daugiau nei keturiasdešimt pasaulio valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių nariai viliasi, kad naujoji Lietuvos valdžia peržiūrės Pilietybės įstatymo nuostatas dėl dvigubos pilietybės.

Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, didžiausią užsienyje gyvenančių tautiečių nepasitenkinimą kelia tai, kad pagal galiojantį įstatymą Lietuvos pilietybės neteko visi po 1990 metų kovo 11-osios svetur išvykę tautiečiai. "Peržiūrėti įstatymą būtina, nes beveik visa naujoji emigracija liko be prigimtinės pilietybės", - LŽ sakė V.Bandis.

Taigi atėjo laikas ir peržiūrėti Pilietybės įstatymą, ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl naujo išaiškinimo, nes laikas bėga, pasaulis keičiasi, keičiasi ir Konstitucinio Teismo teisėjai. Pažvelgus į demografines tendencijas, turbūt metas keisti ir griežtą imigracijos įstatymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"