TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Kyšis: kišti arba susikišti

2014 04 11 6:00

Neteko dalyvauti stambiuose korupcijos projektuose, nešant šlamančiųjų pilnus lagaminus ar veizėjant į septynženkles sumas banko sąskaitose. 

Neatmenamais laikais kišau nedidelę sumelę. Kelias dešimtis monetų. Na, kartą - kelis šimtukus. Matote, kaip meistriškai sugebėjau savo nuodėmę prilyginti sudžiūvusiai gilei gūdžioje Lietuvos girioje? Žinau - esu ne vienas. Kaip gyvenate, bendraklubiai?

Atliekant smulkiosios, kitaip - „buitinės“ korupcijos dirvos derlingumo tyrimus, galima bandyti mėginius imti ne iš vieno daržo. Nuo kelių policijos iki valstybinės medicinos. Įlįskime į pastarosios sklypą, juolab kad ne visi vairuojame automobilius.

Miestelio poliklinikoje bėdojo dvi senjoros. „Mane operavo“, - sakė viena. „Kiek kainavo?“ - netruko atskrieti priešpriešinis klausimas. Net nepasiteiravo, kaip operuotoji jaučiasi. „500 - chirurgui, 100 - anesteziologui, po 20 - kiekvienai seselei. Iš viso 640“, - skaičiavo buvusi pacientė. „O dar išlaidos vaistams ir tvarsčiams...“ - atsiduso. „Taip, be lito dabar į ligoninę nesigulk“, - pritarė pašnekovė. Aplink linksinčios pašaliečių galvos nebyliai „pasirašė“ po tekstu. Prisiekiu: šalia buvęs kyšio davimo subtilybių nepatyręs žaliasnapis, atėjus hospitalizavimo momentui, kartu su pižama pasiims banknotų. Prisiekiu: ne mažesnės vertės nei 640.

Į kūdrą nespjaukim - žmonės veltui netuščiažodžiauja. Bėdos prispaustasis pasiryžęs viskam - dėl sveikatos atsisveikinti net su paskutinėmis santaupomis. Jei atsiranda nevengiančiųjų iš to pralobti, teprakeikia juos rūsčiausias kunigas nuo medinės bažnyčios stogo.

Kai kurių apklausų duomenimis, už gydytojų paslaugas neoficialiai moka arba dovanas jiems dovanoja apie 20 proc. pacientų. Abejoju, ar šis skaičius yra tikslus. Kad davė kyšį, net ir tyliai prisipažinti drįsta ne kiekvienas. O tarp drąsuolių neabejotinai yra tokių, kurie nugirstus plepalus deklaruoja kaip savo tikrus darbus. Gaila, kad atliekant tokius nuomonės tyrimus tarp atsakymų nėra „Kišau, nors niekas neprašė“. Būčiau tas, kuris jausdamas tiesos kumštį virš pakaušio turėtų paukščiuku žymėti šią grafą. Nesigilindamas, kas bandyta kišti, - saldainių dėžutė ar procentas nuo pajamų. Manau, greta atsirastų būrys kraujo brolių. Tad kaip laikotės, bendraklubiai?

Kadaise ligoninės koridoriuje mindžikavo būrelis rimtų vyrų - pacientai laukė gydytojo. Rimti vyrai norėjo su juo rimtai pakalbėti. Iš anksto. Kiekvienas savu reikalu, konfidencialiai. Visi tuo pačiu metu. Įvykus diskusijai vyrai lengviau atsiduso, lyg būtų pasveikę. Staiga vienas vėl sunegalavo: „O jis mus prisimins?“ - „Kažin, - atsiduso kitas, - tačiau tokia tradicija.“

Bingo! Tradicija! Aiškus, be jokių argumentų viską pateisinantis žodis, kuriam tvinksint smilkiniuose į gydymo įstaigas vis dar plūsta dauguma klientų. Tarp pirmųjų klausimų patekus į bendrą palatą: „O kaip čia su atsiskaitymu?“ O ar jau prašė kas? „Ne... Bet netepsi - nevažiuosi.“

Ir pirmyn! Pas chirurgą - dėl operacijos. Pas anesteziologą - dėl narkozės. Pas slaugę - dėl švarios patalynės ir tualetinio popieriaus. Neinam pas valytoją ir virėją. Brangu? Kitą kartą vertėtų pagalvoti: juk švara ir geras maistas glaudžiai susiję su sveikata. Yra dar sargas pirmame aukšte - saugumas vis dėlto... Ir visa stengiamasi padaryti kažkaip slapta, sutraukus užpakalį. O jei medikas ėmė mojuoti rankomis, nereiškia, kad jis atsisakė. Tiesiog „nemokėjai duoti“. Arba „mažai siūlei“. Nevykėlis. Kiek šlykštoka. Lieka apsispręsti, ką kišdami bandome nupirkti? Mediko ar savo pačių pamestą orumą.

Dėmesio nusipelno tai, kad savarankiškai pasirinkdami šį elgesio variantą nesame juo ir patenkinti. Burnojame ant netikusios sveikatos apsaugos sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, policijos ir viso pasaulio savivaldybių. Žavi mozaika: patys kišam, toleruojam, slepiam ir širstam, bet tarp smegenų rievių įsisegam su grifu „Normalu“. Neturėtume nustėrti veidrodyje pamatę vieną pagrindinių šešėlinio bizniuko priežasčių.

Kodėl taip elgiamės? Spėčiau, jog plaukuotą leteną bus pridėję kreivi įsitikinimai. Ore kybančios abejonės dėl pageidaujamų medicininių paslaugų kokybės. Savivertės deficitas. Nerimas „tuščiomis“ įžeisti gydytoją: ims ir užsirūstins dėl tradicijų nesilaikymo. Sekundėlę. Kas garantuos, kad davusieji gydomi geriau? Kiek žinau, narkozės sapno metu asmeniškai kontroliuoti operacijos kokybę yra keblu. Ar duosi, ar ne, teks kliautis gydytojo profesionalumu ir sąžine. Mediko žinių lygio kyšiu nepakelsime. O ar pas jį paėmusį tikrai atsiras daugiau sąžinės - klausimas retorinis. Tai koks tikslas kišti?

Inertiškai tebesilaikau liaudies tradicijų. Bet nesiseka, nors tu ką. Medikai neįkyriai rekomenduoja apsilankyti vietovėje, kurios pavadinimas rusiškai skamba negražiai. Žinau - nevykėlis. O dar ta painiava. Tūlas pasakojo, kaip davęs dvi dienas žiaukčiojo, kol atsigavo po narkozės. Kitąkart susiturėjęs, jau po valandos šypsojosi seselėms koridoriuje. Še tau, boba, ir kryžiažodis.

Tikiu, kad sąžiningų, savigarbos nepalaidojusių gydytojų yra dauguma. Žemai lenkiu pliką galvą prieš Jūsų baltą rūbą, gerbiamieji. Žinau, jog nesate patenkinti kolegomis „šmikiais“, dėl kurių murzinų darbelių visai medikų bendruomenei tenka nešioti „potencialiai korumpuotų“ asmenų etiketę. O pacientams gana kišti. Geriau susikišti. Atgal į kišenes. Ką manot, bendraklubiai?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"