TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Lai gyvuoja Latvija

2011 11 11 9:23

Latvijoje visą lapkritį renkami parašai dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine. Beveik akivaizdu, kad teisinėmis priemonėmis rusų mažuma to nepasieks. Regis, iniciatoriai ir patys tai supranta, tačiau pragmatiškai naudoja šį sąjūdį rusakalbės bendruomenės mobilizacijai.

Rusakalbių draugija "Gimtoji kalba" surinko per 12 tūkst. notariškai patvirtintų parašų, prašančių pradėti valstybės lėšomis finansuojamą parašų rinkimą dėl antrosios valstybinės rusų kalbos. Tam skirta biudžeto pinigų, Latvijos rinkimų komisija sudarys technines galimybes gyventojams per mėnesį pareikšti savo valią. Pasirašyti galima 612 rinkimų apylinkėse Latvijoje ir 39 užsienyje. Per mėnesį privalu surinkti 154 379 rinkėjų parašus, kad įstatymo projektą imtųsi svarstyti Saeima. Ką tik išrinkta Saeima, neabejojama, projektą atmes. Tada iniciatoriai gali naudotis referendumo instrumentu: jiems reikės surinkti apie 800 tūkst. palaikančių balsų. Tai irgi nerealu šiomis aplinkybėmis. Tačiau iniciatoriai to iš tikrųjų ir nesiekia.

Teigia tik besiginantieji

Kaip teigia akcijos iniciatoriai, siekis įteisinti rusų kalbą pirmiausia yra atsakas į nacionalistinės partijos "Viskas Latvijai!" reikalavimą panaikinti švietimą rusų kalba. Ši partija dabar yra valdančiosios koalicijos narė, turi du ministrų postus.

Valstybinės kalbos klausimu politikai neprisiriša griežtai prie savo etninės kilmės, ne visada demonstruoja pirmykštį gentinį solidarumą. Štai įtakingas Rygos meras Nilas Ušakovas nemano, kad valstybinis statusas rusų kalbai būtinas. O už rusų kaip valstybinės kalbos įteisinimą pasisako ir etninių latvių kilmės, tiesa, gana marginalūs, politikai.

Draugiškam kaimynui stebėtojui atrodo, kad Latvijos politikai telkiasi į esminių ekonominių problemų sprendimą ir stumia abiejų pusių radikalus į pakraštį. Arba, kaip pasakytų niūresnis apžvalgininkas, nacionalinė mažuma pasitenkina turima įtaka skirstyti miestų biudžetus palikdama etniniams latviams valstybės biudžetą.

Nauja europinė realybė

Tačiau šitas parašų rinkimas duos ir šalutinių rezultatų. Jeigu iniciatoriams pavyks surinkti 150 tūkst. parašų ir duoti eigą tolesnėms demokratinėms procedūroms, rusų klausimas vėl galės būti keliamas visos Europos mastu. Pačioje Latvijos rusų benduomenėje sustiprėtų radikalių politikų įtaka.

Mūsų interesas, jei už skliaustų paliktume romantišką baltų bendrumo viziją, yra stabili Latvija, kurioje nevyksta neramumai nacionaliniu pagrindu. Kol kas taip ir yra nepaisant šios tikrai neeilinės iniciatyvos.   

Nacionalizmui priklauso rytojus?

Nacionalinis klausimas aštrinamas ne tik Latvijoje. Lapkričio 4 dieną "Rusų maršas" žygiavo Maskvoje. Oficialiais duomenimis, jame buvo dvigubai daugiau dalyvių nei pernai. Balkanuose (ir ne tik ten) stiprėja nusistatymas prieš čigonus. Lietuvos ir Lenkijos badymaisi dėl švietimo reikalų jau kalbėti perkalbėti.

Ne visais tais atvejais, bet gana dažnai nacionalistiniai šūkiai susipina su ekonominiais. Pažymėtinas Rusijos atvejis, kai nacionalistus palaiko gana gerbiami ekonomistai V.Milovas ir A.Navalnas.

Nacionalizmas turi savo atskirą problematiką, tačiau jis daugiau perspektyvų turi tada, kai yra sustiprinamas ir ekonominiais šūkiais, kaip kad garsusis rusų: "Gana šerti Kaukazą!"

Latvijos atveju nei etniniai latviai, nei rusakalbiai gyventojai neturi tvirto įsitikinimo, kad būtent jie išlaiko ir "šeria" kitą pusę. Tai, manykime, neleis aistroms įsisiūbuoti iki pavojingos ribos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"