TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Laikas kalbėti ir laikas tylėti

2012 11 20 6:00

Jau greitai dešimt metų bus prabėgę nuo tos dienos, kai tuometis Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas pasakė savo garsiąją frazę "praleido progą patylėti", skirtą Rytų Europos politikams, palaikiusiems JAV ketinimą karinėmis priemonėmis pažaboti Irako diktatorių.

Tada mes - ir Lietuvos politikai, ir juos rėmę ne politikai - įsižeidėme. Esą norima atimti iš mūsų taip sunkiai iškovotą teisę į savo, nuo "didžiųjų" šalių nepriklausomą nuomonę. Bet kaskart patys iš savo atminties aruodų ištraukiame tą frazę, kai tik koks nors vietinės reikšmės politikas pareiškia kitiems nepriimtiną nuomonę. 

Kas tik nebuvo apkaltintas liežuvio nelaikymu! Kliuvo ir tuometei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, ir jos partijos kolegai Andriui Kubiliui, ir milijonieriui Vladimirui Romanovui, o dažniausiai - prezidentams, tiek buvusiam, tiek esamai. Daliai Grybauskaitei pastaruoju metu ypač priekaištaujama už viešai reiškiamą nemeilę vienai partijai ir jos lyderiams, o Valdui Adamkui - už jo frazę, kad naująjį Seimą jis pasitinka su viltimi.

Beje, palyginus ankstesnio ir dabartinio Seimo pirmininko rinkimus, prisiminus, kokį farsą vietoj įvadinės kalbos buvo suvaidinęs anuomet Arūnas Valinskas, bei išklausius Vydo Gedvilo kaip kandidato prisistatymą, ne taip jau sunku suprasti V.Adamkaus viltis. Bėda tik ta, kad šis Seimas, kaip ir anas, labai jau margas. Jame, be savo žodžius deramai pateikiančių politikų, vėl nestinga politikos naujokų, kuriems kartais derėtų patylėti, užuot skubėjus kalbėti.

Šį kartą progą patylėti (beje, jau nebe pirmą kartą, kai įsivėlė į politikos brūzgynus) bus praleidusi Neringa Venckienė.

Baisiuosi pedofilais ir pritariu bausmių jiems griežtinimui, bet negaliu užsimerkti, kai po gražiomis deklaracijomis negrabiai slepiami nebe tokie gražūs veiksmai ar ketinimai.

Kaip, sakykite, prie "Drąsos kelio" deklaruojamų ketinimų kovoti su oligarchija, pertvarkyti teisėsaugą siekiant didesnio teisingumo ir skaidrumo dera N.Venckienės pareiškimas, kad "drąsiečių" frakcija Seime gins Viktorą Uspaskichą nuo ketinimų atimti iš jo teisinę neliečiamybę? Ar ne tas ponas yra minimas tarp pirmųjų, kai mėginama suskaičiuoti Lietuvos oligarchus? Ar ne jo veiksmai ir darbai šaukte šaukiasi teisėsaugos principingumo ir skaidrumo?

Nereikia būti išminties bokštu, kad suprastum, jog toks "solidarumas" grindžiamas senu kaip pasaulis principu "kaip aš tau, taip ir tu man": aš ginsiu tavo teisinę neliečiamybę, kad tu, reikalui prispyrus, apgintum manąją.

Galimas daiktas, kad V.Uspaskichui tokie "principai" suprantami ir priimtini... Bet kaip juos turėtų vertinti žmonės, kurie gyvenime vadovaujasi kitais kriterijais? Tie, kurie iš visų jėgų priešinasi mėginimams blogas priemones pateisinti neva gerais tikslais? Kadangi tarp "Drąsos kelio" atstovų Seime yra ir dvasininkas, kurio kunigystė suspenduota, jam tikrai turėtų būti žinomas ar bent suprantamas kolegos lenkų kunigo Jano Reczeko teiginys, jog teisingumas yra ne kas kita, kaip savo pažinimo ir sprendimo pagrindimas tiesa. O kokia tiesa ketinama pagrįsti V.Uspaskicho teisinį "saugumą"?

Nenoriu rodyti pirštu į N.Venckienės partijos kolegas, kurie tiki, kad jų lyderė - nekalta, neteisingos teisėsaugos persekiojama auka. Bet ar jie, žiūrėdami į akis savo rinkėjams, galės teigti, jog tokia pat teisėsaugos auka esąs ir ponas V.Uspaskichas bei kai kurie jo partijos nariai? Kas, be "darbiečių" ar "drąsiečių", galėtų paneigti, kad Darbo partijos lyderis atsisakė europarlamentaro mandato ir sugrįžo į Seimą tam, kad pasislėptų nuo teisėsaugos?

Kadangi žodžių fontanais trykštantys ketinimai ir pažadai grindžia kelią ne tik į pragarą, bet ir į Seimą, nei šis, nei tas būtų siūlyti patylėti politinės karjeros ištroškusiems tautiečiams rinkimų kampanijos metu. Bet kai finišo tiesioji sėkmingai kirsta, ar nevertėtų kai kuriems išrinktiesiems, suskaičiavus sukauptą sidabrą (žodis - sidabras, tylėjimas - auksas), imti kaupti auksinį kapitalą - susilaikymą nuo nebūtinų žodžių. Paskelbti, žinoma, laikinai savotišką tylos pasninką. Juolab kad artėja adventas...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"