TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Laikas pradėti veikti

2014 01 30 6:00

„Rusijos kaimynystė per kelis pastaruosius amžius buvo, yra ir ateityje išliks didžiausias iššūkis Lietuvos valstybei. Rusijos siekių pobūdis bėgant laikui gali keistis - nuo „teritorijos okupacijos” link valdžios ar protų „okupacijos”, tačiau nematyti Rusijos keliamų pavojų būtų tiesiog lengvabūdiška." 

Tokiais žodžiais prasidėjo 2007 metais Andriaus Kubiliaus vadovaujamos darbo grupės parengta „Rusijos sulaikymo strategija". šie žodžiai aktualūs ir šiandien. Strategiją pavyko įgyvendinti iš dalies, svarbiausi A.Kubiliaus Vyriausybės padaryti darbai - energetikos srityje, juos būtina tęsti. Siekiant sulaikyti nemažėjančią Rusijos įtaką politikai, informacinei erdvei, energetikai, reikėtų partijų susitarimo. Akivaizdu, kad vyksta informacinis karas žiniasklaidoje, stebime pasipriešinimą valstybės energetinės nepriklausomybės siekiui (išvaryta JAV kompanija „Chevron“, sustabdyti procesai dėl VAE statybų, per laikinąsias Seimo komisijas bandoma diskredituoti suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą), pernai lapkritį matėme, kiek pastangų deda mūsų kaimynė, kad Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai sužlugdytų Rytų partnerystės programą, ir t. t.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo buvo siekiama neleisti susikurti stipriai provakarietiškai politinei sistemai. Ypatingų propagandinių atakų sulaukdavo ir sulaukia visi politikos lyderiai, pasisakantys už Rusijos įtakos mažinimą ir už didesnę Lietuvos europinę integraciją, ypač - už energetinę nepriklausomybę. Veikiama įvairiai - per visuomenines rusakalbių ir kitas organizacijas, per partijas. Kai kurie prorusiški dariniai Kremliaus politiką įgyvendina atvirai (Algirdo Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas), kai kurie įtaką įgijo manipuliuodami sovietinę nostalgiją jaučiančių žmonių jausmais. Pastaruoju metu Kremlius pakeitė taktiką ir ypač sustiprino savo veiklą per tautininkiškai antieuropietišką liniją. Vladimiro Putino rusiškas nacionalizmas yra agresyvus ir remiasi antieuropietiškomis, antivakarietiškomis nuostatomis. Tokio nacionalizmo apraiškų vis dažniau matome ir Lietuvoje. Jis aktyviai platinamas per socialinius tinklus, reiškiasi antieuropietiškų referendumų inicijavimu. Be to, atsiranda pastangų į antieuropietišką kelią stumti ir Lietuvos katalikų bažnyčią, kitų tikėjimų bendruomenes. Prie to prisideda Europos kairieji, propaguodami Europoje savo politiką, nukreiptą prieš tradicinę šeimą.

Šiandien nebeužtenka tik dejuoti, būtina pradėti veikti.

Energetinio saugumo srityje yra aišku, ką Lietuva turi daryti, o informacinio karo fronte iki šiol ne tik nėra jokios aiškios strategijos, bet ir vieningo politikų bei visuomenės suvokimo, kad jos reikia. Didžiausias iššūkis yra tai, kad nedemokratiška, autoritariška Rusija gana efektyviai savo interesus įgyvendina naudodamasi demokratijos, žodžio laisvės teikiamomis galimybėmis. Ekspertai teigia, kad Kremlius kasmet skiria apie 8 mlrd. dolerių informacinei sklaidai pasaulyje. Vien brangiausiam ir didžiausią efektą duodančiam projektui - televizijos kanalui „Russia Today“ - išleidžiama 300 mln. dolerių kasmet. Jį gali matyti 630 mln. žmonių daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Tad pagrindinė priemonė atremti Kremliaus propagandines atakas ir informacinį karą - viešumas ir žmonių švietimas. Tam būtina skirti dėmesio vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, lavinant jaunosios kartos atsparumą propagandai.

Apie Rusijos propagandinę įtaką turime drąsiau kalbėtis su partneriais ES ir NATO. Reikia siūlyti, kad ES suformuluotų savo politiką, padedančią atremti propagandinius karus Rusijos kaimynystėje esančiose valstybėse. Lietuvoje būtina mažinti Rusijos propagandos įrankių tinklą, rasti priemonių stabdyti tokių ES valstybėse registruotų kanalų, kaip "Pervyj Baltijskij", prorusišką politiką. Būtina keisti nuostatas dėl ypatingą propagandinį poveikį turinčių ir Rusijos vyriausybės finansiškai remiamų filmų rodymo per Lietuvoje transliuojamus kanalus. Tokie filmai yra Rusijos užsienio politikos, siekiančios suformuoti jai naudingą imperinį požiūrį į istoriją, dalis. Jiems rodyti turi būti priimta atitinkama mokestinė politika, kad jų demonstravimas Lietuvos TV kanaluose nebūtų pelningas verslas. Ne ES ir NATO valstybių produkcija turi sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. eterio laiko. Būtina plėsti vakarietiško informacinio lauko apimtį.

Išanalizavus teisinę bazę reikėtų suformuluoti nuostatas, kurios Valstybės saugumo departamentui ir kitoms žvalgybinėms institucijoms sudarytų teisines galimybes informuoti visuomenę apie jų pastebimas grėsmes valstybės saugumui, įskaitant ir Kremliaus finansuojamą propagandą. Iki šiol galiojanti praktika, kai Rusijos ar kitų valstybių paslaptys apie daromą įtaką mūsų valstybės politiniams bei ekonominiams procesams tampa Lietuvos valstybės paslaptimis, o už jų paviešinimą persekiojama ir baudžiama, yra ydinga. Lygiai taip pat, kaip valstybės vadovų ar kitų politikų stalčiuose savo kelią baigianti svarbi informacija apie išorės ir vidaus jėgų daromą žalingą įtaką. žvalgybos institucijų pateikiamos ataskaitos visuomenei galėtų būti dar drąsesnės ir informatyvesnės. Seimas po jų pateikimo turėtų įvesti viešų debatų praktiką, kaip, pavyzdžiui, švedijos parlamente.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"