TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

LAIŠKAI KAIP Į BALĄ (1)

2008 10 03 0:00

Seni laikai. Ar verta tuos laiškus cituoti? Visa tai - jau istorija. Deja, iš jos nedaug pasimokėm. Gal iš ten ir atiteka vis platėjanti mūsų nerimo upė.

Buvau Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatas, todėl kai kurie mano laiškai buvo laikomi oficialiais raštais, paklausimais. Štai toks, atsakymo nesulaukęs pakartotinis mano paklausimas LR Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, rašytas 1990 m. spalio pradžioje. Ankstesnį buvau siuntęs prieš ketvertą mėnesių. (Su teisėtvarka mums nuo pat pradžių nekaip sekėsi.) Taigi cituoju:

"Aukščiausiajam Teisme su pareiškimais dėl buvusių politinių kalinių reabilitacijos pradėjau lankytis nuo šių metų kovo pabaigos. Iš keliolikos pateiktų pareiškimų tik į du tris tebuvo atsakyta! AT deputatai dėl panašios situacijos ne kartą protestavo, tačiau reabilitacijos procesas vargu ar pagreitėjo. Žmonėse klaidžioja paskalos, kad reabilitacijai pagreitinti reikalingos pažintys, kyšiai...

Nenoriu vadovautis gandais ir prašau Jus paaiškinti, kaip čia atsitiko, kad (mano duomenimis, iki š.m. spalio 1 d.) žemiau išvardyti pareiškėjai taip ilgai nesulaukia reabilitacijos pažymėjimų."

Toliau mano išvardyta vienuolika asmenų. Pacituosiu tik porą.

Čiukšlys Karolis, Petro, gim. 1912 m. Ukmergė, Gedimino 58. Pirmą kartą pasodintas 1946 m. ir teistas Maskvos karinio tribunolo. Išteisintas. Antrą kartą suimtas 1963 m. ir nuteistas LTSR Aukščiausiojo Teismo pagal BK 62 straipsnį. 1978 m. išėjo į laisvę.

Kairys Stasys, Kazio, gim. 1916 m. Gyvena Latvijoje, Bauskės raj., Barbelėje. Suimtas 1948 m. Vabalninko valsčiuje ir išvežtas į Archangelską. Nuteistas pagal BK 1a straipsnį. 1953 m. paleistas be teisės gyventi Lietuvoje. Norėtų grįžti į tėviškę. Bekojis invalidas.

Šapoka Vytautas, Jono (Grewell Walter), gim. 1921 m., Ukmergė, Ramygalos 18. Po Pirmojo pasaulinio karo ir raudonojo teroro Rusijoje į Lietuvą pabėgęs vokietukas, įsūnytas ir gavęs lietuvišką pavardę. Pirmą kartą suimtas Ukmergėje ir po pusantrų metų paleistas. Antrą kartą - Kaune 1951 m., nuteistas pagal BK 58 I a, 58-10.

Pirmaisiais mūsų nepriklausomybės metais nuteistųjų malonės prašymus svarstydavo speciali AT komisija, kuriai buvo pageidautinas kurio nors parlamentaro teikimas. Gavęs nuteistojo prašymą jaučiau pareigą susipažinti su tuo bausmę atliekančiu žmogumi. Sužinojęs, kokia tuo metu situacija buvo Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje ir Lukiškių kalėjime, 1991 m. spalį kreipiausi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Artūrą Paulauską. Taigi ir vėl cituoju:

"Numanant Jūsų darbų bei rūpesčių gausybę, lyg ir nebederėtų kvaršinti galvos deputatiniais paklausimais, tačiau bent kiek susidūrus su teisėtvarkos reikalais, apsilankius kad ir Lukiškių kalėjime, savo paklausimus norisi rėkte išrėkti.

Kodėl areštuotieji, pagal nekaltumo prezumpciją dar nelaikytini nusikaltėliais, mėnesių mėnesiais laikomi nežmoniškomis sąlygomis, sukimšti į kameras, keliskart viršijant normatyvus? Daugeliu atvejų sulaikytiems asmenims nepateikiama prokuroro sankcija, leidžianti taip ilgai juos laikyti izoliuotus.

Kai kuriose bausmės atlikimo vietose dar tebelaikomi nuteistieji už pasitraukimą iš tarybinės armijos!

Ir dar: mano žiniomis, keliasdešimt (jeigu ne daugiau) nuteistų Lietuvos piliečių atlieka bausmę Rusijos šiaurėje. Ar tokį kalinių "eksportą" laikote normaliu reiškiniu? Kas darytina, kad bausmės atlikimo vietose Lietuvoj būtų pakeista tebeegzistuojanti gulaginė "tvarka"?

Su nuoširdžia pagarba bei rūpesčiu..."

Atsakymo nesulaukiau. Kitų metų pavasarį atvyko Kalifornijos lietuviai filantropai Julija ir Emilis Sinkiai, įkūrę savo labdaros fondą. Aš jiems pasiūliau aplankyti Lukiškes. Pasibaisėję jie įgaliojo mane kur nors rasti ir nupirkti du tūkst. čiužinių ir pagalvių. (Šį užsakymą netrukus įvykdė vienas Prienų fabrikas.)

O kaip tiems vaikinams, kurie išgirdę apie Sąjūdį Lietuvoje nusprendė sprukti iš sovietų armijos?

- O jūs žinote, iš kur jie pabėgo? - paklausė tuometis teisėtvarkos pareigūnas iš Vidaus reikalų ministerijos. - Vienas - nuo Uralo, o kitas - iš Karelijos. Ar jums nekilo klausimas, kaip jie nevogdami, neplėšikaudami galėjo pasiekti Lietuvą? Iš kur jie ištraukė civilinius drabužius?.. Štai už ką jie dabar sėdi.

Vėliau tais bėgliais susidomėjo ir žurnalistai. Tik nemanykit, kad paskui laisvoj Lietuvoj trejetą metų sėdėję dezertyrai buvo reabilituoti ir jiems atlyginta už patirtą skriaudą. Vaikinams buvo suteikta Prezidento MALONĖ. Štai taip. Ne teisingumas, o malonė.

Sakysit, kam čia tas senas žaizdas krapštyti. Artūras Paulauskas, sėdėdamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro krėsle, ir ne tokių dalykų yra pražiopsojęs. (O gal nepražiopsojęs, gal žinojo, ką daro?) Verčiau prisiminkim, kada ir kur šis išvaizdus vyras yra pagirtinai vykdęs savo pareigas? Greičiausiai tada, kai tas žmogus atostogaudavo.

Ne, jeigu mėginsime jį lyginti su kitų partijų lyderiais, teks pripažinti, kad A.Paulauskas galbūt patrauklesnis už tokį Uspaskichą ar Paksą. Pastarasis turėtų prisiminti žemaitišką posakį "įsistatė sukčius kiaulės akis ir atsiplovė", malūnsparniu atskrido ten, kur jam rodytis jau nebederėjo. Tačiau politikų tada, matyt, arti nebuvo, kai Viešpats visiems kitiems dosniai dalijo sarmatą...

Toks tatai būtų dar vienas mano laiškas į balą, jeigu atsidusę bala pavadinsim atidrėkusią mūsų visuomenę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"